„Kalbant apie seksualinius nusikaltimus, matome, tam tikras augimo tendencijas. Jeigu 2022 metais bus užregistruotos 498 nusikalstamos veikos dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečių asmenų atžvilgiu tai 2023-aisiais per pirmuosius tris mėnesius mes stebime tam tikrą šių veikų progresavimą, yra fiksuota 212 tokių veikų“, – taip ji žurnalistams sakė po trečiadienį vykusios susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, teisingumo bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrėmis, policijos atstovais.
Pasak A.Bilotaitės, tokį augimą galima sieti su tuo, kad viešojoje erdvėje vis drąsiau kalbama apie minėtą problemą, o tai nuketėjusius skatina aktyviau kreiptis pagalbos.
„Tai turėtume išskirti, kad pagal veikų mąstą pirmaujanti veika yra vaikų pornografija, antroje – tvirkinimas“, – pabrėžė ministrė.
Vidaus reikalų ministrė sakė, jog reaguojant į šią problemą ugdymo įstaigoms bus priminta pareiga tikrinti asmenų, dirbančių su vaikais, kriminalinę praeitį, jos, siekdamos gauti informaciją, gali kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Ji pabrėžė, jog ne visos institucijos vykdo šią pareigą.
„Mes priminsime mokykloms, priminsime savivaldybėmis, švietimo įstaigoms, kad prieš priimant į darbą yra būtina pasiteirauti ir išsiaiškinti ar tikrai asmuo, kuris yra priimamas į darbą, nėra tame registre", – jai antrino ir J.Šiugždinienė.
Ministrės taip pat pažymėjo, jog bus artimiau bendradarbiaujama tarp institucijų.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė yra teigusi, kad iš viso pernai pradėti 343 tyrimai dėl seksualinių nusikaltimų, nuteista beveik 90 proc. asmenų, kurių bylos pasiekė teismą. Vidutiniškai tokių bylų tyrimas užtrunka apie pusmetį.
Anot ministrės, ministerijų atstovų susitikimo metu buvo ieškoma sprendimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus ir narkotikų paplitimo mokyklose prevencijos klausimais.
Vidaus reikalų ministerija siekdama mažinti nusikalstamumo lygį ketina daugiau dėmesio skirti prevencijai, yra parengusi Teisės pažeidimų prevencijos modelį ir atitinkamą įstatymą.
Teisės pažeidimų prevencijos įstatyme atsiras teisės pažeidimų prevencijos apibrėžimas, bus aiškiai nustatytos visų prevencijoje dalyvaujančių institucijų funkcijos ir atsakomybės.
Įstatymu bus įkurta centrinė koordinuojanti institucija – kompetencijų centras, kuris atliks analizę, vertinimą, identifikuos problemas, siūlys priemones, kurios bus įgyvendinamos vietos lygmeniu.
„Mes turėtume atskirą instituciją, kuri būtų atsakinga už prevenciją, ji dirbtų su ekspertais, specialistais. (...) Imant konkrečią savivaldybę būtų pritaikytas konkretus paketas, būtent tai savivaldybei. Narkotinės medžiagos, jų vartojimas nepilnamečių tarpe būtų vienokios priemonės, savižudybės – kitokios priemonės“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė.
Ji pažymėjo, jog šiuo metu yra diskutuojama apie galimybes modelį pritaikyti problematiškiausiose savivaldybėse.
„Mes turime atskiras savivaldybe, kuriuose yra ypatingai ryškios problemos, ir galėtume bendrai, sutelkę pajėgas visų institucijų, savivaldos, bendruomenės, švietimo jas spręsti“, – kalbėjo ministrė.
„Mes jau esame paruošę šią koncepciją, ji yra atiduota, dabar, matyt, tik laiko klausimas kada ji atsidurs ant Vyriausybės stalo“, – teigė ji.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila neįvardino konkrečių savivaldybių. Pasak jo, skaičiai metų pradžioje neparodo realių tendencijų.
„Žiūrint absoliučiais skaičiais, išsiskirs didieji miestai, metų pradžioje yra šiek tiek kitokie rezultatai, bet savivaldybių nenoriu išvardinti, nes reikia ilgesnio laikotarpio“, – klabėjo jis.
