„Toliau turėtų laukti grąžinimo procedūra, kuri yra gana sudėtinga, nes šiuo metu yra kovidas. Bet akivaizdu, kad tie asmenys atvyksta ne todėl, kad yra persekiojami savo režimo ar dėl kitų priežasčių, bet paprasčiausiai ekonominės priežastys skatina pirmiausia atvykti į Lietuvą. Lietuva yra tranzitinė šalis. Toliau jų, matyt, tikslas yra kitos vakarų Europos Sąjungos šalys“, – LRT radijui sakė A.Bilotaitė.
Pasak jos, Lietuva bendradarbiauja su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“, kurios pareigūnai turėtų į šalį atvykti liepą.
„Grąžinimo procedūra nėra paprasta, jinai užtrunka laiko. Bet mes šiuo metu bendradarbiaujame su „Frontexu“, kurie organizuoja tokias bendras grąžinimo operacijas, kad tą procesą būtų galima žymiai geriau ir paprasčiau užtikrinti“, – sakė ministrė.
A.Bilotaitės teigimu, sienos apsaugai numatoma skirti daugiau ir valstybės biudžeto lėšų, ir tikimasi pagalbos iš Europos Sąjungos.
„Jau šiame patikslintame biudžete, biudžeto įstatyme, yra numatyta apie 11,5 mln. eurų, kurie būtų skiriami sienos stebėjimo sistemų diegimui, taip pat dar yra papildomas poreikis numatytas apie 4 mln. eurų, kuris būtų skiriamas VSAT veiklai, kuri susijusi su iššūkiais, kylančiais dėl migracijos procesų“, – sakė A.Bilotaitė.
„Tiek finansinis, tiek kitoks ekspertinis palaikymas ir pagalba bus iš Europos Sąjungos“, – kalbėjo ji.
Ministrė pažymėjo, kad Baltarusija nelegalius migrantus naudoja kaip spaudimo priemonę Lietuvai. Šiuo metu poreikio skelbti ekstremalią situaciją A.Bilotaitė pakartojo nematanti.
„Situaciją valdome, mes visus nelegalius migrantus sulaikome, nėra taip, kad mūsų siena yra kiaura. (...) Mūsų pareigūnai dirba puikiai. Tiesiog turime nestabilų kaimyną, kuris naudoja, sakyčiau, vieną iš tokių hibridinio karo priemonių, tai yra, bandymą paveikti mus per neteisėtą, nelegalią migraciją“, – kalbėjo Vidaus reikalų ministerijos vadovė.
BNS primena, kad Švenčionių rajone, Pabradėje, įrengiamas palapinių miestelis, leisiantis apgyvendinti iki 350 neteisėtų migrantų, nebetelpančių Užsieniečių registracijos centre.
Miestelyje bus įrengtos dvi dalys: 80 vietų migrantų karantinavimui bei 270 apgyvendinimui.
A.Bilotaitė akcentavo, kad palapinėse bus apgyvendinami tik vieniši vyrai, o šeimos su vaikais, neįgalūs, pagyvenę ar kitaip pažeidžiami žmonės apsigyvens kitose patalpose.
Pasieniečių duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.
Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 metais pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 metais – 104.
