„Turto bankas turi virš 500 objektų, sutarėme, kad per tris mėnesius mūsų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai kartu su Turto banku peržiūrės tuos objektus, įsivertins jų būklę, užtikrins tą procesą, kad tinkami objektai būtų įtraukti į sąrašus ir sužymėti“, – ketvirtadienį po susitikimo žurnalistams sakė A.Bilotaitė.
Anot jos, toks sprendimas leis „pajudėti su tinklu, išsidėstymu kuo platesnėje teritorijoje, kad žmonės jaustųsi saugiau“.
„Esame pasirengę bendradarbiauti. Mūsų administruojamų ir priedangoms galimai tinkamų objektų tinklas apimtų visą Lietuvą. Objektų būklė yra įvairi, tad pirmiausiai turime nustatyti, ar jie atitinka reikalavimus. Vystant naujus projektus taip pat atsižvelgsime į reikalavimą įrengti priedangas“, – ministerijos pranešime spaudai teigia Turto banko laikinasis vadovas Ernestas Česokas.
Šiuo metu Turto bankas turi 540 pastatų, kurie nebus parduodami ir kur būtų galima įrengti priedangas.
„Priedangų tinklo plėtra – vienas svarbiausių civilinės saugos prioritetų. Ieškome visų įmanomų galimybių užtikrinti šalies gyventojų saugumą įvairių ekstremalių situacijų ar karo metu. Kartu su savivaldybėmis jau identifikuota daugiau nei 3 tūkstančiai galimų priedangų. Bendradarbiaujant su Katalikų Bažnyčia, pažymėta virš 30 priedangų religinės paskirties statiniuose“ , – prieš susitikimą sakė ministrė A.Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 3 310 priedangų. Jose nuo netiesioginio apšaudymo oro pavojaus metu galėtų apsisaugoti 912 tūkst. arba 31 proc. šalies gyventojų.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu penktadalis šalies savivaldybių pasiekė Vyriausybės iškeltą tikslą, kad priedangose laikiną apsauga gautų 50 proc. gyventojų.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Estijoje priedangose laikiną apsaugą gautų 10 proc. gyventojų, Latvijoje priedangų procesas kol kas išvis nereglamentuotas.
