2021 07 09 /14:23

A.Bilotaitė: pasienyje su Baltarusija bus statoma 550 kilometrų ilgio tvora

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį pranešė, kad sprendimas dėl fizinės tvoros pasienyje su Baltarusija jau yra priimtas – bus statoma 550 kilometrų tvoros, kuri kainuos per 41 mln. eurų, jai bus panaudota ir spygliuotos vielos užtvara, kurią šiuo metu pasienyje stato Lietuvos kariuomenės kariai.
Agnė Bilotaitė
Agnė Bilotaitė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Tikslas yra padengti visą sieną su Baltarusija fizine tvora“, – spaudos konferencijoje sakė A.Bilotaitė.

Ministrė nepatikslino, kada šis projektas galėtų būti pabaigtas, tačiau tvirtino, kad ministerija padarys viską, jog tai būtų padaryta per „maksimaliai trumpą laiką“.

„Mes matome, kad tai galime padaryti pakankamai greitai. Kaina tokios tvoros būtų 41 mln. eurų“, – teigė ji.

Anot A.Bilotaitės, kai ši tvora bus pastatyta, ant jos viršaus bus uždėtos šiuo metu pasienyje tiesiamos koncertinos – spygliuotos vielos užtvaros.

„Mes galėsime paimti tvorą ir ant jos uždėti jau pastatytą spygliuotą tvorą“, – teigė ji.

Ministrė pabrėžė, kad tvora yra tik viena iš priemonių, kurią įgyvendinus, bus užtikrinta sienos apsauga. Likusios, tai – stebėjimo sistema, detekcinė sistema ir sustiprintas pasienio patruliavimas, kurį vykdys Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kariuomenė.

„Esant šiems komponentams aš tikiu, kad mūsų siena bus maksimaliai apsaugota“, – teigė A.Bilotaitė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena
Arno Strumilos / 15min nuotr./Baltarusijos–Lietuvos valstybinė siena

R. Liubajevas: spygliuota viela gali būti ištiesta per du tris mėnesius

Spaudos konferencijoje taip pat kalbėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas pažymėjo, kad šiuo metu tiesiama spygliuotos vielos, dar vadinamos koncertina, užtvara, gali būti pabaigta per „pakankamai trumpą laiką“.

„Priklausys nuo pajėgumų mūsų kompanijų, kurios šiuo metu gamina. Tų gamintojų Lietuvoje nėra labai daug“, – sakė jis.

R.Liubajevas pabrėžė, kad spygliuota viela bus diegiama etapais – kai tik atsiras net ir mažesnis pakankamas kiekis, viela iškart bus tiesiama reikiamoje vietoje.

„Bent jau kompanijos užtikrino, kad gali per du tris mėnesius pilnai patenkinti mūsų poreikius“, – sakė pasieniečių vadas.

kam.lt/Kariuomenė pasienyje su Baltarusija pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą
kam.lt/Kariuomenė pasienyje su Baltarusija pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą

Jo teigimu, spygliuota viela yra pirmasis etapas, antrajame bus diegiamos stebėjimo sistemos ir statoma tvora, jos bus integruojamos tarpusavyje.

Šiuo metu sistema diegiama Dieveniškių užkardos ruože, ir A.Barausko užkardos ruože.

„Tvora bus integruota į stebėjimo sistemą ir tai bus viena sistema, vienas organizmas, kuris leis užtikrinti kontrolę ir atitinkamai reaguoti į valstybės sienos pažeidimus“, – tvirtino R.Liubajevas.

Anot jo, šiuo metu stebėjimo sistemos yra diegiamos Dieveniškių užkardos ruože ir A.Barausko užkardos ruože, netrukus ji bus pradedama diegti ir Kapčiamiesčio užkardoje.

„Šiuo metu yra 57–58 kilometrai, tačiau jau pradėtas sistemos diegimas Dieveniškių užkardoje (...), tai iki metų pabaigos mes dar 100 kilometrų tikrai turėsime“, – tvirtino jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rustamas Liubajevas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rustamas Liubajevas

Atšaukiami Lietuvos pasieniečiai iš FRONTEX, prisijungia kariai

Ministrė pabrėžė, kad nuo ketvirtadienio Lietuvoje pradėta papildoma ir sustiprinta vidaus sienų kontrolė, policijos pareigūnai kontroliuoja kelius į Lenkiją, pasitelkiama ir pagalba iš Muitinės departamento.

„Kalbame pirmiausia apie sienos stebėjimą ir įvairių kelių ir keliukų blokavimą (...) ir atliekant pasirinktinę kontrolę kontrolės punktuose prie Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos“, – apie šiuos veiksmus pasakojo R. Liubajevas.

Anot A. Bilotaitės jau yra kreiptasi į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą FRONTEX dėl papildomų pareigūnų atsiuntimo į Lietuvą.

„Taip pat atšaukiame visus Lietuvos pareigūnus, kurie yra FRONTEX ir visą techniką, kuri yra išsiųsta į kitas misijas“, – sakė ji.

Ji pažymėjo, kad su daugeliu šalių vyksta dvišaliai pokalbiai dėl pagalbos įvairia technika, kai kurios jų ją jau sutiko suteikti.

„Buvo priimtas sprendimas kreiptis į Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, kad jis aktyvuotųsi ir jau yra sudėliotas visas poreikis, ko Lietuvai reikia šitoje situacijoje, kad kitos šalys mums galėtų suteikti pagalbą“, – aiškino ministrė.

Pasieniečių vado teigimu, šiuo metu prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos dirba apie 190 sargybų, kurias sudaro apie 360 pareigūnų – ne tik pasieniečiai, bet ir Viešojo saugumo tarnybos, policijos ir kitų institucijų pareigūnai.

R. Liubajevas patikino, kad pasieniečių skaičius bus didinamas, o nuo šeštadienio dar prisijungs ir Lietuvos kariai.

„Iš viso planuojama skirti sienos apsaugai 260 Lietuvos kariuomenės karių, visi kariai bus dislokuoti prie valstybės sienos ir sustiprins kiekvienos užkardos galimybes užtikrinti sienos apsaugą“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis