Kaip pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, ES teisės aktai sienos apsaugos, migracijos ir prieglobsčio srityse turi sudaryti sąlygas Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms veiksmingai reaguoti valdant neteisėtos migracijos srautus vykstant hibridiniam karui.
„Kaimyninės Baltarusijos režimas pasitelkia migrantus, naudodamas juos kaip įrankį savo politiniams tikslams pasiekti. Tai organizuota veikla, kuria siekiama pakenkti, todėl Europos Sąjungos atsakas turi būti ryžtingas, o Europos Sąjungos teisės aktai turi atliepti naująją realybę ir aiškiai reglamentuoti, kokių veiksmų gali ir turi imtis Europos Sąjungos valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią trečiųjų šalių piktnaudžiavimui“, – pranešime cituojama A.Bilotaitė.
„Šis klausimas turi būti svarstomas aukščiausiu lygiu, todėl prašau prezidento jį kelti ir Europos Vadovų Taryboje, siekiant apsaugoti tiek mūsų valstybės, tiek visos Europos Sąjungos interesus“, – teigė ji.
Pasak ministrės, būtinybę keisti ir tobulinti teisės aktus parodė Lietuvos, susidūrusios su sąmoningai skatinamos neteisėtos migracijos reiškiniu, kuris yra tik vienas iš hibridinės agresijos elementų, patirtis.
A.Bilotaitės teigimu, ėmusis teisės aktų pakeitimų nacionaliniu lygmeniu, jie ne tik padėjo stabilizuoti situaciją, sustabdyti migracijos srautą, bet ir užtikrino tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, sudarant sąlygas pateikti prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, taip pat Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.
Klausimą dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių migracijos ir prieglobsčio sistemų valdymą, adekvatumo hibridinio karo atveju ministrė ketina iškelti trečiadienį per nuotolinį ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.
Šiemet Lietuvos ir Baltarusijos sieną neteisėtai kirto 4122 migrantai. Stabilizavus padėtį Lietuvoje ir pristabdžius neteisėtai valstybės sieną kertančių žmonių srautą, neteisėtų migrantų labai padaugėjo Latvijoje, ten paskelbta ekstremalioji padėtis, taip pat – Lenkijoje.
