„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, o nelegalios migracijos srautai yra viena iš priemonių“, – penktadienį po susitikimo su prezidentu per spaudos konferenciją sakė Agnė Bilotaitė.
„Praėjusią parą sulaikėme 52 nelegalius migrantus, per pastaruosius penkis mėnesius fiksuojame didžiulį nelegalių migrantų skaičių. Palyginti su pernai, tas skaičius yra išaugęs dvigubai“, – tvirtino ji.
Ministrė akcentavo, kad į sienos su Baltarusiją apsaugą įtrauktos visos įmanomos institucijos.
„Šiuo metu įjungti mūsų sienos priedangos plano dar nėra būtinybės. Mes tikrai turime visus reikiamus pajėgumus, visos institucijos yra įsitraukusios ir mes tikrai valdome situaciją“, – teigė A.Bilotaitė.
„Esant sudėtingai situacijai, jai pablogėjus, mes tikrai turime planą A, planą B ir planą C. Ir esame maksimaliai pasiruošę galimiems iššūkiams“, – pabrėžė ji.
Ministrės teigimu, priedangos planas bus aktyvuotas ir pasitelkta kariuomenė tuo atveju, jeigu nelegalios migracijos srautai smarkiai augs.
„Jeigu matysime, kad migracijos srautai auga eksponentiškai, drastiškai, kartais ir bus ir kiti kriterijai, kurie leis manyti, kad situacija yra pasiekusi maksimalų lygį, jungsime šitą sienos priedangos planą, kuris yra atnaujintas. Su kariuomene suderintos visos galimybės, pasiruošimas“, – teigė A.Bilotaitė.
Ji minėjo, kad taip pat bus stengiamasi sumažinti nelegalios migracijos į Lietuvą patrauklumą. Mat dabar didžioji dalis nelegalų pasiprašo prieglobsčio Lietuvoje, o paskui iš jos išvyksta į Vakarus.
Planuojama uždrausti prieglobsčio prašytojams kurį laiką palikti gyvenamąją vietą.
„Esame sutarę, kad ieškosime būtų, jog tas judėjimo ribojimas iš užsieniečių registracijos centrų būtų apribotas, kol nebus nustatyta asmenų tapatybė ir atliktos kitos procedūros, tol judėjimas nebūtų leidžiamas“, – sakė A.Bilotaitė.
Jos teigimu, po praėjusios paros sulaikymų, Užsieniečių registravimo centras Pabradėje bus užpildytas, todėl numatytos vietos, kur reikės apgyvendinti kitus pabėgėlius.
„Alternatyvos yra tokios, kad yra Pasieniečių mokyklos bendrabutis, kuriame yra vietų ir, tai yra svarstoma. Kaip alternatyva, kai jau visiškai nebeturėsime, kur tų žmonių apgyvendinti, yra sutarta su kariuomene, ji turi 300 vietų palapinių miestelį, kuriame yra visa infrastruktūra: virtuvė, vanduo ir kiti reikalingi dalykai, kad žmonės galėtų gyventi. Kai tik bus duotas ženklas, priimsime sprendimus, ir tas palapinių miestelis atsiras“, – sakė ministrė.
Be to, spartinamas Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebėjimo sistemų diegimas. Šiuo metu jomis stebima 38 proc. pasienio. Tam iš viso reikės 38 mln. eurų, dalį lėšų jau numatyta skirti peržiūrint šių metų biudžetą.
„Sienos padengimas stebėjimo sistema yra mūsų prioritetas, ir tai, kokiais tempais siena buvo dengiama iki šiol, tikriausiai tai būtume padarę tik po 11 metų. Mūsų dabar tikslas yra padengti sieną per 2022 metus“, – tvirtino A.Bilotaitė.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė patekti apie pustrečio šimto neteisėtų migrantų, daugiausiai – Irako piliečių. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.
Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas pasienyje su Lietuva iki šiol stabdė „narkotikus ir migrantus“, o po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą ir naujų sankcijų įvedimo to nebedarys. „Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė jis.
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė šią savaitę per NSGK posėdį sakė, kad nelegalių migrantų gabenimo iš Baltarusijos veikloje gali dalyvauti baltarusių pareigūnai. Jos teigimu, išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga režimo politika prieš Lietuvos valstybę.
