Kartu su ES valstybių ir Šengeno asocijuotų šalių atstovais dalyvaudama Sienų valdymo konferencijoje Atėnuose, ministrė pabrėžė, kad karo kontekste ES išorės sienų apsauga įgyja kitą reikšmę, nes nuo jų apsaugos pereinama prie gynybos.
„Šiandien, minint karo prieš Ukrainą metines, ES išorės sienų saugumo stiprinimas įgauna dar didesnę svarbą. Mes pereiname nuo sienų apsaugos prie sienų gynybos. Todėl tęsime pastangas siekdami ES finansavimo sienos apsaugos infrastruktūrai ir būtinų pokyčių ES teisėje. Nes uždelsti sprendimai ES lygiu yra lyg tikslinti bomba“, – pranešime cituojama A.Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, jog hibridinė ataka prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją tęsiasi, o taip pat tęsiamos ir šalių pastangos apsaugoti išorinę ES sieną.
Anot jos, būtina spartinti ES teisės pritaikymą „prie šiandienių migracijos realijų“, nes prieš metus Europos Komisijai pateikus keletą teisėkūros pasiūlymų, jie „netapo ES teisės dalimi“.
„Lietuva ragina priimti Šengeno sienų kodekso pakeitimus, sutarti dėl bendrų sienų apsaugos standartų ir leisti išimtiniais atvejais nukrypti nuo ES teisės“, – teigiama pranešime.
Išaugus neteisėtos migracijos iš Baltarusijos srautui, Lietuva nuo 2021-ųjų rugpjūčio vykdo migrantų apgręžimą, tačiau šiuos veiksmus kritikuoja nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu migrantų apgręžimas yra vykdomas vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.
Vidaus reikalų ministerija siūlo migrantų apgręžimą pasienyje įteisinti įstatymo lygiu, tačiau nevyriausybininkai pataisas kritikuoja teigdami, kad direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
