„Situaciją vertiname, kad ji yra įtempta. Ir tai yra siejama su tuo, kad vyksta tam tikri veiksmai iš Baltarusijos pusės. Matome aktyvius dezinformacijos ir propagandos veiksmus“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo ministrė A.Bilotaitė.
Jos teigimu, dėl to padidintas budrumas, esame pasiruošę įvairioms provokacijoms.
Paklausta, ar be to, kad pradėtas tyrimas dėl Baltarusijos veiksmų, dar kas nors bus daroma, ministrė teigė, kad pirmiausiai darbą turi atlikti teisėsaugos institucijos.
„Kitas dalykas, kas dabar daroma – sustiprintos mūsų pajėgos ir budrumas. Bet noriu pabrėžti, kad mūsų pajėgumai ir dabar yra padidinti, bet reaguodami į situaciją mes dar didiname ir stipriname papildomai“, – aiškino ji.
VSAT pareigūnai, anot A.Bilotaitės, filmuoja visas situacijas pasienyje ir ketina šią medžiagą viešinti.
Priimti migrantus iš Afganistano būtų sudėtinga
Ketvirtadienį paklausta, kiek Lietuva būtų pajėgi priimti migrantų iš Afganistano, ministrė teigė, kad šiuo metu mes patys turime išsispręsti klausimus, susijusius su apgyvendinimu, nes nebuvome pasirengę priimti tiek žmonių, kiek pas mus atvyko.
„Todėl dabar kalba apie papildomus žmones iš tikrųjų būtų sudėtinga. Prieš tai mes svarstėme galimus dalykus, jei srautai būtų augę, apie galimybės pasidalijimą su kitomis šalimis“, – kalbėjo ji.
Išvyksta irakiečiai
A.Bilotaitės teigimu, kalbant apie migrantų skaičių – situacija stabilizuojasi.
Jos teigimu, šią savaitę į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti 9 žmonės.
Tuo metu savo noru ketvirtadienį iš Lietuvos išvyksta 4 asmenys. Ministrės duomenimis, visi jie – Irako piliečiai.
Mato naują tendenciją
A.Bilotaitės teigimu, negalima iki galo žinoti, kiek asmenų nebuvo įleista į Lietuvą, nes kai kurie žmonės į Lietuvą bando patekti po kelis kartus, tačiau numanomas skaičius šiuo metu – apie 1,5 tūkst.
„Analizuojant tam tikrų šalių, iš kurių atvyksta migrantai, socialinius tinklus, matome naują tendenciją, kad yra siunčiama aiški žinia, kad siūloma nesirinkti šito kelio, kadangi jis yra sudėtingas, kad yra sudėtingos sąlygos ir siūloma pasirinkti kitas kryptis“, – sakė ji.
A.Bilotaitės teigimu, padidinus pajėgumus, iki rugsėjo mėnesio bus apklausti visi Lietuvoje esantys migrantai, jiems bus suteikta reikiama informacija.
Istorija apie pagrobimą parduotuvėje
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė ketvirtadienį patikslino, kad sutikę išvykti savo noru jau yra 8 žmonės, vienas egiptietis, kiti – irakiečiai.
Ji teigė, kad apklausiant migrantus iš Afrikos vis pasigirsta istorija, jog jie kurį laiką esą gyveno Baltarusijoje.
„Čia viena istorija – buvo parduotuvėje, jį, tą asmenį, kažkas sučiupo, atėmė pasą, privežė prie sienos ir įstūmė į Lietuvą. Tai štai tokios istorijos, kurios patvirtina, jog buvo visas tas asmenų vykimas, dalis vykimo buvo organizuota kažkokių jėgos struktūrų“, – pasakojo ji.
Direktorė pridūrė, kad ne visi migrantų pasakojimai yra tiesa.
Aš manau, kad tame tiesos yra
„Bet matant, kad tai buvo kartota, matant patį žmogaus tipažą – iš veido gali matyti, kada jis kuria, kada nekuria, tai aš manau, kad tame tiesos yra“, – kalbėjo ji.
E.Gudzinskaitės teigimu, pokalbiai su migrantais veikia – kai kurie jau sutinka savo noru sugrįžti namo.
Anot jos, pastebėta, kad vieni žmonės ima norėti kalbėtis, yra pasiilgę bendravimo, iš kitų reikia traukti žodį po žodžio.
„Atsineša paruoštukus ką jie mums pasakos ir skaito. Yra ir tokių pasiruošusių pokalbiui“, – pasakojo departamento vadovė.
Jos teigimu, į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleisti migrantai turi teisę pasiprašyti prieglobsčio.
Direktorės duomenimis, apie laukiančias procedūras bei apie galimybę grįžti į kilmės šalis mobiliosios brigados jau suteikė 440 žmonių.
A.Montvydas: provokacijų panaudoti ginklą nebuvo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas ketvirtadienį sakė, kad jaučiasi situacijos stabilizavimas.
„Deja, turėjome ir nemalonių įvykių – incidentą pasienyje, kai 35 asmenų grupė Baltarusijos Respublikos pareigūnų buvo įstumta į Lietuvą. Dėl šio įvykio tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas“ – kalbėjo jis.
A.Montvydo teigimu, pagal sutartį sienos pažeidimus Lietuvos ir Baltarusijos pareigūnai turėtų tirti kartu, tačiau tai nevyksta.
Paklaustas apie pavienius gaisrus, kurie yra fiksuojami Baltarusijos teritorijoje prie sienos, VSAT vado pavaduotojas sakė, kad praėjusią parą buvo fiksuotas ne gaistas, bet laužų deginimas. Tai darė migrantai, kurie, A.Montvydo teigimu, taip šildėsi.
Pareigūno teigimu, kol kas nepasitaikė atvejų, kad baltarusių pareigūnai provokuotų Lietuvos kolegas panaudoti ginklą.
A.Montvydo teigimu, norinčiųjų į Lietuvą patekti per pasienio punktus dar nepasitaikė.
„Kaip paprastai tie žmonės neturi dokumentų, patvirtinančių asmenybę, jie negali kirsti sienos pasienio kontrolės punktuose“, – sakė jis.
Tikisi ES paramos
Ministrė ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuvai reikalinga finansinė ES pagalba statant tvorą Baltarusijos pasienyje.
„Vertinant kokios yra galimybės, aš vertinu optimistiškai – manau, kad labai yra realu, kad mes, žingsnis po žingsnio, pasieksime, kad europiniame lygyje bus priimtas sprendimas ir mes galėsime tikėtis finansavimo fizinio barjero statybai“, – aiškino ji.
Politikė aiškino, kad mes dabar per mėnesį bandome padaryti dalykus, kurie nebuvo padaryti per pastaruosius 4-5 metus.
