Kad situacija su migrantų krize Lietuvoje stabilizavosi, vidaus reikalų ministrė pareiškė per penktadienį surengtą spaudos konferenciją.
-
Pirmasis migrantas iš Irako savo noru išvyko namo, netrukus iškeliauti ruošiasi dar 10
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžta 19 asmenų, dviem leista atvykti
-
Pasieniečių kameros užfiksavo į Lietuvos teritoriją įžengusį Baltarusijos pareigūną
-
E.Gudzinskaitė: gauta 1,5 tūkst. migrantų prieglobsčio prašymų, kol kas visi atmesti
Efektą, jos vertinimu, davė tai, kad į Lietuvą norintys patekti migrantai atgręžiami nuo sienos.
„Ši savaitė rodo, kad situacija stabilizavosi, bet tikrai negalime atsipalaiduoti ir turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams.
Sprendimas, kuris buvo priimtas rugpjūčio 2 dieną, tikrai duoda rezultatų – per šią savaitę mes turime neįleistų į Lietuvos Respubliką apie 200 neteisėtų migrantų“, – penktadienį per spaudos konferenciją komentavo vidaus reikalų ministrė.
Per šią savaitę mes turime neįleistų į Lietuvos Respubliką apie 200 neteisėtų migrantų.
Bendrai nuo rugpjūčio 2-osios tokių, pasak jos, – 1340, bet esą reikėtų turėti omeny, kad į Lietuvą bandė patekti ir tie patys asmenys.
Per tą laiką į Lietuvą pateko 44 migrantai, nurodė A.Bilotaitė.
„Jie buvo įleisti dėl humanitarinių priežasčių“, – sakė ji.
Sako, kad šiuo metu „užstrigusių migrantų“ nėra
Nors situacija pasienyje stabilizavosi, valstybės siena saugoma sustiprintu režimu, pabrėžė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas.
„Galima teigti, kad situacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos visiškai kontroliuojama, tačiau nežiūrint į tam tikrą stabilizavimąsi prie valstybės sienos, ji stebima ir saugoma sustiprintu režimu“, – spaudos konferencijoje paminėjo VSAT vadas.
Lietuva, pasak jo, neturi tikslių duomenų, kiek potencialių, neteisėtai norinčių kirsti sieną migrantų šiuo metu yra prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Bet tokių, vertinant vairuotojų pateikiamą informaciją, duomenis iš atvirų šaltinių, esą dar yra.
Kai kurios grupės gali būti ir daugiau negu parą tokioje situacijoje.
O tarp Baltarusijos ir Lietuvos sienų užstrigusių migrantų šiuo metu nėra, nors, R.Liubajevo žiniomis, būna.
„Mes matome tas grupes. Kai kurios grupės gali būti ir daugiau negu parą tokioje situacijoje, neturėdami galimybės gauti vandens arba maisto, todėl kartais mūsų pareigūnai, matydami tokią situaciją, šitiems migrantams tokią paramą teikia. Arba įsileidžia į teritoriją tam, kad suteiktų humanitarinę pagalbą arba paramą tiems žmonėms. Taip pat ir toliau priimami sprendimai dėl jų priėmimo arba grąžinimo“, – pasakojo R.Liubajevas.
Po to, kai situacija stabilizavosi, Lietuva, vidaus reikalų ministrės teigimu, daugiau dėmesio gali skirti migracijos procesams ir sugrąžinimo procedūroms.
„Kaip žinoma, vakar jau buvo pirmasis asmuo, kuris savanoriškai sutiko grįžti į savo kilmės šalį“, – priminė A.Bilotaitė ir pažymėjo, kad norinčių grįžti į savo kilmės šalis – dar apie 14.
„Dar yra apie 11 asmenų, dėl kurių vyksta tam tikros procedūros, yra kalbamasi su ambasadomis. Taigi tikimės, kad procesas pajudės“, – teigė A.Bilotaitė.
Tikisi finansinės ES paramos
Tiesa, ji pabrėžė, kad Lietuvai nusprendus neįsileisti neteisėtai sieną kertančių migrantų, jų padaugėjo ties Lenkijos ir Latvijos pasieniu.
„Per tą laikotarpį, kai buvo priimtas sprendimas Lietuvoje <...> nelydėti šių asmenų į Lietuvą, Latvijoje buvo sulaikyta 320 asmenų, o Lenkijoje – 515 asmenų. Todėl labai svarbu pasakyti, kad svarbus yra bendras veiksmų koordinavimasis“, – pažymėjo A.Bilotaitė.
Ji teigė penktadienį virtualiu būdu bendravusi su Estijos ir Latvijos vidaus reikalų ministrais, su kuriais esą aptarė bendradarbiavimo galimybes tiek politiniais, tiek techniniais klausimais.
„Sutarėme su ministrais, kad į šį reguliarų formatą jungsime ir Lenkiją“, – pridūrė ministrė.
Migracijos klausimai, pasak jos, bus aptariami ir kitą savaitę vyksiančioje Europos Sąjungos neformalioje vidaus reikalų ministrų taryboje.
Tikimasi, kad ES prisidės finansuodama tvoros Baltarusijos pasienyje statybas.
„Mes tikimės ne tik kad politinio palaikymo ir tam tikrų veiksmų, bet ir finansinės paramos statant fizinį barjerą, nes tai yra ne tik Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos, tai yra visos Europos Sąjungos reikalas, nes mes saugome išorės sieną“, – pabrėžė A.Bilotaitė.
Sustiprino migrantų apsaugą Rūdninkuose
Ministrė taip pat pasidžiaugė, jog Migracijos departamentas surado trūkstamus 56 darbuotojus, kurių prireikė užplūdus migrantams.
„Turime pagalbos ir iš tarptautinio lygmens, atvažiavę ekspertai, vertėjai. Kitą savaitę savo darbą pradeda penkios mobilios komandos.
Tikimės, kad visas tas priemonių kompleksas padės stipriai pajudėti į priekį“, – reiškė viltį A.Bilotaitė.
Migracijos departamentas iki šiol gavo apie 1,5 tūkst. neteisėtai į Lietuvą atvykusių migrantų prieglobsčio prašymų, apie 200 išnagrinėtų prašymų buvo atmesti.
Apie tai daugiau skaitykite čia.
Po to, kai antradienį Rūdininkų poligono migrantų stovykloje kilo riaušės, o 20 migrantų buvo pabėgę, čia sustiprinta jų apsauga.
„Kai buvo antradienio naktį incidentas, mes pastiprinome pajėgas. Prašėme kolegų pagalbos. Pirmiausia kreipėmės į Karo policiją, paskui – į Kalėjimų departamento pareigūnus, kurie mums šitą paramą suteikė.
Šiuo metu objektus saugo Viešojo saugumo tarnyba, taip pat aktyviai įsitraukia Šaulių sąjunga“, – pasakojo A.Bilotaitė.
Riaušės – hibridinio karo dalis?
Anksčiau antradienį, prieš tai kai riaušės kilo migrantų stovykloje, į riaušes išvirto prie Seimo surengtas tūkstantis protestas.
Dėl riaušių prie Seimo teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, buvo sulaikiusi 26 asmenis, kai kuriuos jų suėmė.
A.Bilotaitė teigė, jog dalis sulaikytų asmenų – susiję su nusikalstamo pasaulio struktūromis:
„Kiek teko matyti, susipažinti su informacija, tai tikrai didžioji dalis asmenų yra turėję reikalų su teisėsauga ir ne kartą. Iš tų asmenų, kurie buvo identifikuoti, akivaizdu, kad nemaža dalis yra susijusi su nusikalstamo pasaulio struktūromis. Ir tai tik dar kartą patvirtina, kad tai yra hibridinis karas, kurio priemonės yra įvairios.“
Spaudos konferencija:
