Pasak jos, valstybės strateginiai objektai, tarp kurių yra nemažai energetikos įrenginių, turi būti saugomi moderniomis technologijomis, kaip ir valstybės siena su Baltarusija ar Rusija.
„Pablogėjus geopolitinei situacijai regione bei įvertinus galimas rizikas kritinės infrastruktūros sektoriuje, tokių valstybei svarbių objektų saugumas turi būti stiprinamas. Jų saugumas priklauso nuo įdiegtų modernių saugos priemonių, taip pat ir nuo investicijų dydžio“, – pranešime sakė A.Bilotaitė.
Ji penktadienį su energetikos ministru Dainiu Kreiviu aptarė kritinės infrastruktūros apsaugą ir planus ją stiprinti.
„Aptarėme poreikį ir galimybes energetikos įmonėms daugiau investuoti į saugumo užtikrinimą ir kad investicijos būtų derinamos su Viešojo saugumo tarnyba“, – teigė ministrė.
Anot jos, vien fizinio patruliavimo tokių objektų apsaugai nepakanka – būtina investuoti į pareigūnų kompetencijas.
Šiuo metu siekiama sutarti dėl kompleksinio požiūrio ir vienodo apsaugos priemonių standarto strateginės reikšmės objektuose. Kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti grėsmių reagavimo lygius ir vienodas saugumo užtikrinimo bei reagavimo priemones.
Anot pranešimo, įvertinus karo Ukrainoje pamokas svarbu, kad Lietuvos kariuomenė įsitrauktų į strateginių objektų apsaugą dar iki karo padėties.
