Nauji pajėgumai Lietuvoje bus paimti iš Europoje dislokuojamų papildomų 7 tūkst. amerikiečių karių.
„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausiomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė A.Blinkenas.
Šis papildomas dislokavimas padidins amerikiečių karių kontingentą Lietuvoje iki maždaug tūkstančio.
Švenčionių rajone, Pabradės poligone šiuo metu yra dislokuotas apie 500 karių JAV batalionas. Sekmadienį čia apsilankiusi JAV karinė vadovybė pranešė, kad jis bus sustiprintas artimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemomis ir savaeigėmis artilerijos sistemomis.
Amerikiečiai Lietuvoje, Aviacijos bazėje Šiauliuose, taip pat yra dislokavę naikintuvus F-35, šalyje tarnauja JAV specialiųjų operacijų pajėgų kariai.
„JAV yra įsipareigojusios 5-ajam NATO straipsniui, – sakė A.Blinkenas. – Šis įsipareigojimas yra šventas“.
„Niekas neturi abejoti mūsų parengtimi, niekas neturi abejoti mūsų pasiryžimu“, – pridūrė jis.
Amerikiečių batalionai Lietuvoje nuolat rotuojami nuo 2019 metų, anksčiau čia laikytos kuopos, tačiau Lietuvos pareigūnai vis prašo JAV, kad kariniai vienetai šalyje būtų dislokuojami nuolat.
A.Blinkenas sakė, kad JAV administracija šiuo metu peržiūri karių buvimą visame pasaulyje, įskaitant nuolatinį dislokavimą.
„Visa tai reguliariai peržiūrime ir darome tai kartu su NATO sąjungininkėmis“, – tvirtino JAV diplomatijos vadovas.
Anot jo, Lietuva supranta teritorinio vientisumo ir suvereniteto svarbą, nes 50 metų gyveno sovietų okupacijos sąlygomis.
A.Blinkenas sakė, kad Rusija bando kenkti Lietuvos demokratijai ir kurstyti skirtis visuomenėje per kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas.
„Taip yra dėl to, kad laisva, atvira, gyvybinga ir klestinti visuomenė, kurią po sovietų okupacijos pabaigos sukūrė Lietuva, rodo, kas įmanoma, kai žmonės pasirenka demokratijos, o ne autokratijos kelią“, – kalbėjo jis.
A.Blinkenas sako, kad sankcijos Rusijai turi dramatišką poveikį, bet Lietuva nori daugiau
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sako, kad Vakarų sankcijos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą yra beprecedentės ir jau turi dramatišką poveikį.
Vis dėlto šalia jo per spaudos konferenciją stovėjęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tikisi dar daugiau ekonominio spaudimo Kremliui.
„Tos pasekmės, ekonominių sankcijų smarkumas ir kitos priemonės, kurių buvo imtasi, yra kur kas daugiau, nei daugelis žmonių numatė. Jos, neabejotinai yra beprecedentės“, – sakė JAV diplomatijos vadovas.
„Jos jau turi dramatišką poveikį“, – pridūrė jis.
Anot A.Blinkeno, dėl sankcijų Rusijos rublis nugarmėjo į neregėtas žemumas, o šalies kredito reitingas pasiekė „šlamšto“ lygį.
Reaguodamos į invaziją Ukrainoje, Vakarų šalys sutarė atjungti septynis Rusijos bankus nuo sistemos SWIFT, uždraudė technologijų eksportą į šalį ir ėmėsi kitų ekonominių ribojimų.
Tačiau G.Landsbergis sako, kad Rusijos ekonominė blokada dar nepasiekė „visiškos izoliacijos“ lygio, o apeiti sankcijoms naudojamasi bankais, kurie kol kas nesusiduria su kliūtimis.
Jis dar kartą ragino Vakarus atsisakyti energijos išteklių iš Rusijos importo.
„Turime uždaryti visas spragas, – teigė G.Landsbergis. – Energijos šaltiniai, kuriuos importuojame, leidžia Rusijai finansuoti karinę operaciją“.
„Negalime Ukrainos krauju mokėti už Rusijos naftą ir dujas“, – pridūrė jis.
Negalime Ukrainos krauju mokėti už Rusijos naftą ir dujas.
Antrą savaitę besitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą sustiprino nuogąstavimus dėl galimo kitų regiono šalių, įskaitant priklausančių NATO, užpuolimo. Vis dėlto pareigūnai teigia šiuo metu neturintys duomenų apie Rusijos ketinimus tai daryti.
Papildomus karius Lietuvoje taip pat dislokavo tarptautiniam NATO batalionui šalyje vadovaujanti Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, kitos valstybės.
