„Parsivežėme ne tik informaciją, bet ir gerosios praktikos pavyzdį“, – sako centro vadovas. Pasak jo, Lenkijos tautos atminties institute veikia atskiras padalinys, turintis keliasdešimt darbuotojų, įskaitant ir savus archeologus. Jie ieško partizanų palaikų ne tik pačios Lenkijos teritorijoje, bet ir kaimyninėse šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Jie yra radę nemažai buvusių Armijos Krajovos (Armia Krajowa) kareivių.
„Mūsų tikslas – susitarti dėl bendradarbiavimo ieškant lietuvių partizanų Suvalkų krašte“, – nurodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir apibendrindamas pažymi, kad Lenkijos tautos atminties institute dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, iš kurių pusė – istorikai, per metus išleidžiantys per 200 leidinių. „Tad galime palyginti, koks valstybės dėmesys atminties politikai“, – sako jis.
Susitikime Lenkijoje aptarta tarpinstitucinio bendradarbiavimo paieškų ir identifikavimo srityje sutartis, pritarta intensyvesniems abipusiams darbiniams kontaktams. Lenkijos tautos atminties instituto (IPN) Paieškų ir identifikacijos biuras vykdo žuvusių asmenų palaikų paieškas dabartinės Lenkijos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų. Sutvarkius teisinį reglamentavimą analogišką padalinį ketinama steigti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Toliau vizitas tęsėsi Krasyčino mieste, kur rugpjūčio 3–4 dienoms vyko dvišalės darbo grupės posėdžiai. Juose aptarti rengiamo dokumentų rinkinio tomo, skirto sovietų okupuotos Lietuvos Valstybės saugumo ministerijos (MGB) operatyvinei grupei Lenkijoje, einamieji darbai.
Ši grupė veikė Lenkijos teritorijoje, siekdama nustatyti lietuvių rezistencijos kelius į Vakarus ir ryšių kanalus šioje šalyje, įskaitant ir partizano Juozo Lukšos Daumanto (taip pat naudojusio ir Skirmanto bei kitus slapyvardžius) kelionės. Rengiamo tomo medžiaga atskleidžia plačią įvykių panoramą, parodo MGB pastangas ir metodus siekiant uždaryti bet kokį lietuvių rezistencijos kontaktą su laisvuoju pasauliu. Leidinys rengiamas dviem, lietuvių ir lenkų, kalbomis. Planuojama, kad knygynus jis pasieks 2022-aisiais.
Tai būtų antras serijos „Lenkija ir Lietuva XX amžiuje. Specialiųjų tarnybų archyvų dokumentai“, kurią rengia bendra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Lenkijos tautos atminties instituto darbo grupė, tomas. Pirmasis „Sovietinių represinių struktūrų veikla prieš lietuvių ir lenkų pogrindį 1944–1945 m.“ išleistas 2016 metais. Daugiau informacijos apie jį galima rasti centro leidinių interneto svetainėje.
Posėdžiose dėl leidinio dalyvavo Lenkijos tautos atminties instituto archyvo direktorė Mažena Kruk (Marzena Kruk), kolegos dr. Marcinas Majevskis (Marcin Majewski), Margarita Chilinska (Margarita Chilińska), dr. Piotras Nivinskis (Piotr Niwiński), dr. Tomašas Balbusas (Tomasz Balbus).
Primintina, kad Lenkijos tautos atminties instituto hab. dr. K.Polejovskis į pareigas paskirtas 2021 m. liepos pabaigoje. Be kitų veiklų, jis kuruoja tarptautinį bendradarbiavimą, kurį pasirinko pradėti nuo susitikimo su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovais. Dr. A.Bubniui, einančiam LGGRTC generalinio direktoriaus pareigas nuo 2021 m. balandžio 22 d., šis oficialus susitikimas su užsienio kolegomis taip pat buvo pirmasis.
Bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos institucijų, tiriančių ir skleidžiančių žinias apie naujausių laikų abiejų tautų ir nacionalinių valstybių istoriją, vyksta jau dešimtmetį: vykdomi bendri projektai, periodiški susitikimai. Pandemijos sąlygomis, kai įprastas bendravimas buvo suvaržytas, vyko nuotolinės konferencijos.
