„Aš tik galiu pasakyti, kad frakcijos buvo priimtas sprendimas netrukdyti teisėsaugos institucijoms darbo, ir kiek žinau, ateinančią savaitę mes šitą klausimą esame numatę svarstyti. Kiek žinau, vienas mūsų frakcijos narys balsuodamas susilaikė, jis turės išsakyti savo argumentus“, – penktadienį Seime po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Anot jo, frakcija nemato pagrindo keisti poziciją minėtu klausimu.
Tuo metu Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė atsisakė komentuoti laikinosios komisijos siūlymą nenaikinti korupcija įtariamo R.A.Ručio teisinio imuniteto.
„Tikrai negaliu vertinti, visą dieną dirbau, nebuvau susipažinusi, noriu paskaityti komisijos išvadas, nes jos turi būti argumentuotos. Matyt, turėjo komisija argumentų priimti tokį sprendimą“, – sakė ji.
Penktadienį laikinoji Seimo komisija, vadovaujama „darbiečio“ Kęstučio Daukšio, pasiūlė išsaugoti valdantiesiems priklausančio „tvarkiečio“ Seimo nario R.A.Ručio teisinę neliečiamybę, kuri neleidžia prokurorams patraukti politiko baudžiamojon atsakomybėn dėl įtarimų kyšio ėmimu.
Už rekomendaciją Seimui panaikinti R.A.Ručio neliečiamybę balsavo keturi komisijos nariai, trys buvo prieš, du susilaikė.
Už neliečiamybės panaikinimą buvo liberalė Dalia Kuodytė, konservatorius Arvydas Anušauskas, socialdemokratai Eduardas Šablinskas ir Arūnas Dudėnas. Tuo metu prieš balsavo „darbietis“ Valentinas Bukauskas, „tvarkietis“ Kęstas Komskis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius. Balsuodami susilaikė socialdemokratas Andrius Palionis bei K.Daukšys.
Komisijos posėdyje nedalyvavo konservatorius Stasys Šedbaras ir Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys.
Galutinį sprendimą dėl Seimo nario R.A.Ručio imuniteto panaikinimo ar nepanaikinimo priims Seimas. Tačiau norint pakeisti laikinosios komisijos siūlymą, už tai turės balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.
Didesnė komisijos dalis mano, kad yra politiniai motyvai
Tuo metu K.Daukšys pareiškė, kad komisijos nuomone, byla turi politinių motyvų. Tačiau kokie galėtų būti prokurorų politiniai motyvai, Darbo partijos frakcijos seniūnas prisipažino nežinąs.
„Didesnė komisijos dalis mano, kad yra politiniai motyvai (...) Tai, kad iš tikrųjų tai, ką pristatė prokuroras yra 2013 metų visi dalykai, kurie 2013 metais niekaip neatsispindėjo jokiose bylose, viskas buvo nukelta iki tada, kai 2014 metų spalio mėnesio prasidėjo rinkimų kampanija. 2014 metų spalio 7 dieną prasidėjo bylos. Didžiausia man sukelta abejonė ir dėl to balsavau susilaikydamas. Manau, kad didžioji dalis komisijos narių, kurie balsavo kitaip, yra sunerimę, kad yra grynai politinis užsakymas“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė K.Daukšys.
„Negaliu pasakyti, ko prokurorai siekė, jūs jų paklauskite, kodėl taip atsitiko. Mums tiesiog susidarė įspūdis, kad šitoje byloje yra politinis atspalvis. Mes, kaip Seimo nariai, tikrai negalime gilintis į vidinius dalykus, mūsų uždavinys nustatyti, ar nebuvo politinių motyvų. Mes manome, kad tam tikros aplinkybės rodo, kad politiniai motyvai galėjo būti“, – dėstė „darbietis“.
Prokurorai buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingajam sekretoriui R.A.Ručiui nori pateikti įtarimus dėl kyšio paėmimo ir apgaulingos buhalterijos tvarkymo organizavimo.
Generalinės prokuratūros duomenimis, Seimo narys veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.
„Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Rimas Antanas Ručys, susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje su Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu, pasinaudodami R.A.Ručio visuomenine padėtimi, pažintimis ir įtaka valstybės institucijai – Vidaus reikalų ministerijai ( VRM) ir jos valstybės tarnautojams, taip pat A.Juocevičiaus ir E.Raistenskio tarnyba, įgaliojimais ir įtaka šiai valstybės institucijai, priėmė iš Rolando Skaisgirio didesnės nei 250 MGL vertės kyšį kito asmens – partijos „Tvarka ir teisingumas“ – naudai, pažadėjęs paveikti VRM ir jos tarnautojus, kad šie (...) neteisėtai veiktų R.Skaisgirio atstovaujamų asmenų – viešosios įstaigos „Pradas Media“ ir bendrovės „Antikos stilius“ – interesais“, – Seime sakė generalinis prokuroras.
Anot jo minėta „tvarkiečių“ trijulė, veikdami grupėje, buvo pasiskirstę vaidmenimis – R.A.Ručys jai vadovavo ir koordinavo veiksmus, o tuometinis vidaus reikalų viceministras A.Juocevičius (dabar miręs) ir vidaus reikalų ministro patarėjas E.Raistenskis vykdė nurodymus.
Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu už tiksliai nenustatytą, bet ne mažesnį kaip 250 MGL (9,5 tūkst. litų) kyšį daryta įtaka VRM tarnautojams, kad jie organizuodami viešuosius pirkimus diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R.Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Iš viso minėti keturi viešieji pirkimai.
Mainais už tai prodiuseris turėjo suorganizuoti renginį „Pirk dramblį"“, kuris, pasak Seimui pateiktos medžiagos, buvo skirtas populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką Rolandą Paksą.
2013 metų rugsėjo 5 dieną R.Skaisgirys esą susitarė su R.Ručiu tiesiogiai, o per jį su A.Juocevičiumi ir E.Raistenskiu, kad jo firmoms laimėjus VRM skelbiamus konkursus dalis pelno, bet ne mažiau kaip 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų), teks organizuoti „tvarkiečiams“ reklamuoti skirtą renginį.
Anot prokurorų, „tvarkiečių“ būstinėje vyko pasitarimai, per kuriuos rengti „nusikalstamos veikos darymo planai“, paskirstytos užduotys ir nusikalstamu būdu gautos lėšos.
Pareigūnai turi duomenų, kad tuometinis vidaus reikalų ministro patarėjas E.Raistenskis pasinaudodamas padėtimi padarė dar nepaskelbtų viešųjų pirkimų užduočių kopijas ir perdavė jas R.Skaisgiriui. Tuometiniam vidaus reikalų ministrui „tvarkiečiui“ Dailiui Alfonsui Barakauskui nusprendus pirkimus suskaidyti, minėta trijulė ministrą nuo to atkalbėjo, nes kilo rizika R.Skaisgirio kompanijoms jų nelaimėti.
Be to, pareigūnai turi žinių, kad kai kurių viešųjų pirkimų sąlygos buvo specialiai pritaikytos R.Skaisgirio įmonėms.
Medžiagoje taip pat rašoma, kad nepavykus R.Skaisgirio proteguotoms įmonėms laimėti VRM pirkimų, prodiuseris pareikalavo kompensuoti jo patirtas išlaidas. Kad partijos buhalterijoje nebūtų fiksuojamos finansinės operacijos grąžinant lėšas, R.A.Ručys su R.Skaisgiriu esą sukurstė bendrovės „Pradas R“ direktorių Justiną Garliauską ir bendrovės „NTService“ vadovą Peisachą Kačerginskį sudaryti apsimestinius sandorius ir jų pagrindu atlikti finansines operacijas.
R.A.Ručys kaltę neigia.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
