Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kariuomenės vadas Jonas Žukas teigia, jog šaukimą į kariuomenę būtina išlaikyti ir toliau, pratęsiant jį ir po penkerių metų.
Ministras pirmininkas A.Butkevičius teigė, jog tik po kelerių metų bus matyti, kiek iš dabartinių privalomosios pradinės karo tarnybos šauktinių liks tarnauti profesionalioje kariuomenėje, o tai ir turėtų paskatinti diskusijas dėl šaukimo į kariuomenę ateities.
„Labai svarbu pritraukti šauktinius, kad jie liktų profesionalioje kariuomenėje, tai Lietuvai leistų suformuoti stiprų reguliariosios kariuomenės branduolį. Tuomet šauktinių reikėtų mažiau. Štai kodėl šiandien diskusijos atrodo per ankstyvos“, – teigė premjeras. Ministro pirmininko komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė – Lazdauskienė.
Tuo metu krašto apsaugos ministras sakė, kad deramam kariuomenės sukomplektavimui reikalingas ketverių metų ciklas, todėl sprendimas grąžinti šaukimą į kariuomenę penkeriems metams ir buvo priimtas.
„Kaip bus po penkerių metų, matysime po dvejų – trejų metų, kai turėsime pagrindą įvertinti kiek jaunuolių pasirinko savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, kiek jų liko tarnauti Lietuvos kariuomenėje“, – J.Oleko komentarą BNS perdavė jo atstovas spaudai Vaidotas Linkus.
„Šiandien turėtume palaikyti savanoriškumo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą kryptį. Todėl manome, kad šiuo metu yra per anksti priiminėti sprendimą dėl nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pratęsimo po penkerių metų“, – sakė ministras.
Ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje numatyta, kad šauktinių klausimu pasisakys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas, krašto apsaugos ministras J.Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas, frakcijų seniūnai.
Vėliau bus pateiktas projektas dėl šaukimo pratęsimo. Seimas pavasarį patvirtinęs šaukimą į kariuomenę 2015 ir 2016 metais neapsisprendė, ar šaukimas į turėtų būti planuojamas principinėje kariuomenės struktūroje 2021 metais. Parlamentas kiekvienas metais tvirtina principinę kariuomenės struktūrą kitiems metams ir planuojamą struktūrą po penkerių metų.
Šaukimo į kariuomenę pratęsimą palaiko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, prezidentė Dalia Grybauskaitė, kariuomenės vadas J.V.Žukas.
„Mums tu penkerių metų, kuriems įvedėme ir atstatėme šauktinių kariuomenę, tikrai nepakaks, nes per ją sukursime tik 16-17 tūkst. karių rezervą, o mums reikia kur kas didesnio rezervo“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.
Ji pridūrė, kad kario šauktinio išlaikymas kainuoja dvigubai mažiau nei profesionalo.
Pasak J.V.Žuko, tik turėdama mišrią kariuomenę, komplektuojamą iš profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių, Lietuva būtų pasirengusi savarankiškai priešintis ginkluotos agresijos atveju.
Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus Rusijos grėsmei. Sprendimą grąžinti šauktinius į kariuomenę Seimas priėmė pavasarį. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šauktinius grąžinti penkeriems metams.
Kasmet planuojama pakviesti apie 3 tūkst. šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Taip pat Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos kariai, apie 4,5 tūkst. karių savanorių.
