„Politiniame lygyje reikia išdiskutuoti šitą klausimą, nes kai kurios įmonės išsiregistruoja iš Lietuvos ir ateityje tai padarys žalą mūsų ekonomikai“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė A.Butkevičius.
Anot jo, dienpinigių apmokestinimas yra itin aktualus Lietuvos ekonomikai svarbiam transporto sektoriui, kuris sukuria 12-14 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra tik 5–6 procentai.
„Transporto sektorius yra itin mobilus ir turi didelę tikimybę perkelti savo veiklą (į užsienio šalis – BNS)“, – pabrėžė S.Gentvilas.
Vyriausybė spalio viduryje nusprendė padidinti komandiruojamų darbuotojų dienpinigių apmokestinimą, tam Seimo pritarimo nereikia.
Nuo 2020 metų pradžios dienpinigiai bus neapmokestinti, jei darbuotojo alga sieks 1,65 minimalios mėnesio algos (MMA), dabar yra taikomas 1,3 MMA koeficientas.
Anot A.Butkevičiaus, įvertinus tai, kad minimali alga nuo 2020-ųjų didėja 9 proc. iki 607 eurų, norint išvengti didesnio vairuotojų dienpinigių apmokestinimo, jų atlyginimai turėtų augti 280 eurų, arba beveik 39 procentais.
„Kokia ekonominės veiklos sritis galėtų panešti tokią finansinę naštą?“ – klausė A.Butkevičius.
Panašius skaičiavimus pateikia ir vežėjų atstovai – anot jų, dėl pakeitimų vienai transporto priemonei tenkančios sąnaudos išaugs 288,5 euro per mėnesį. Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 48 tūkst. tarptautiniais maršrutais krovinius vežančių sunkvežimių, todėl papildomos išlaidos esą sieks apie 166 mln. eurų per metus.
„Linava“ anksčiau tvirtino, kad numatyti pakeitimų skatina vežėjus ieškoti alternatyvų – steigti antrines įmones kaimyninėse šalyse arba veiklą perkelti į kitas valstybes.
Tuo metu Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigia, kad padidinus koeficientą, nemažas pajamas gaunantys darbuotojai įmokas „Sodrai“ mokėtų nuo didesnės atlyginimo dalies ir taip užsitikrintų didesnes garantijas ligos, nedarbo atveju bei senatvei.
Lietuvos banko (LB) ekonomistai atlikę tyrimą preliminariai paskelbė, kad koeficiento padidinimas gerintų vairuotojų socialines garantijas, o šios veiklos rezultatų neturėtų labai paveikti.
LL teigimu, Lietuvos transporto sektoriuje pelnai yra itin dideli, o darbuotojams skiriamos sumos – mažos, palyginti su kitomis Europos šalimis. Lietuvoje sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais pelno maržos 2015-2017 metais buvo didžiausios Europoje – apie 34 proc. Latvijoje šis rodiklis siekia apie 17 proc., Estijoje – apie 15 proc., Lenkijoje – apie 24 proc.
2016 metais vienam Lietuvos tolimųjų reisų vairuotojui skirta suma siekė tik 18 tūkst. eurų, o iš jos sumokėta 1,9 tūkst. eurų įmokų „Sodrai“. Mažiau skirta tik Rumunijos ir Bulgarijos vairuotojams.
