Europos Komisija (EK), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Donorų taryba – šias įstaigas įvardija buvęs premjeras ir pasakoja, kad jos ne tik aktyviai raginusios pagaliau susitarti – būta planų paveikti ir finansiškai.
„Jie spaudė Lietuvą vieną kartą galutinai išspręsti šį klausimą. Arba, kiek turėjau informacijos, nutraukti sutartį, arba susitarti padengiant tam tikrus nuostolius. Buvo gauta informacija, kad Donorų taryba, rodos, 2012 metų gruodžio 23 dieną turėjo rinktis Londone į savo posėdį spręsti klausimo, ar apskritai tikslinga toliau finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą“, – prisimena buvęs premjeras. Tiesa, posėdis nukeltas, o vėliau taip ir neįvyko. Tuo metu Lietuva įsipareigojimus vykdyti vėlavo jau 4 metus.
Taip pat, pasak A.Butkevičiaus, EK grasė, kad Lietuvai gali būti apskritai neskiriamas ES finansavimas 2014–2020 metais: „Buvo pasakyta, kad sustabdžius finansavimą 2014-2020 metų būsimoje finansinėje perspektyvoje (tai buvo 2012 metai), Lietuvai gali būti iš viso neskiriamas finansavimas.“
Tačiau tokių veiksmų jis spaudimu nevadina.
„Negalėčiau pasakyti, kad tai buvo spaudimas. Buvo kalbama apie tai, ar Lietuva sugebės uždaryti Ignalinos AE. [...] Nenoriu daug viešai kalbėti, bet buvo daug neigiamos informacijos pateikta ir iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vadovybės, su kuria aš susitikau gal 2 kartus: kad nemokame derėtis, kad nekontaktuojame“, – kalbėjo tuometinis vyriausybės vadovas.
A.Butkevičius teisinosi, kad kai tik prasidėjo derybos su „Nukem Technologies“, dar Andriaus Kubiliaus vyriausybės valdymo metu, įmonė nepriklausė „Rosatom“.
„Sutartis tuo metu buvo su Vokietijos „Nukem“ kompanija, tik vėliau Vokietija pardavė didžiąją dalį akcijų „Rosatomui“. „Rosatom“ derybose iš pradžių net nedalyvavo. Mes tik paskui sužinojome, kad jis irgi yra vienas iš dalyvių“, – LRT RADIJUI kalbėjo A.Butkevičius. Rosatom“ „Nukem Technologies“ įsigijo dar 2009 metais.
Pagal LRT RADIJO laidą parengė Ineta Nedveckė.
