Vyriausybės vadovo teigimu, negalima laužyti anksčiau duoto pažado, kad prisipažinusieji nebus paviešinti.
„Jeigu buvo duoti tokie žmonėms pažadai, jie tikrai negali būti sulaužyti“, – antradienį LRT radijui teigė A.Butkevičius.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba prieš porą savaičių svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu. Tuomet esą pritarta, kad tokių žmonių pavardės gali būti paskelbtos.
Pasak A.Butkevičiaus, tada politinė taryba buvo informuota, kad Seimo valdyba priėmė sprendimą, jog minėti asmenys būtų paviešinti.
Jeigu buvo duoti tokie pažadai žmonėms, jie tikrai negali būti sulaužyti
„Po to, kada buvo tokia informacija paskleista viešai, teko susitikti su teisėsaugos institucijų vadovais, kurie išsakė tam tikrus argumentus ir pateikė dokumentus, kurie pasirašyti pono Landsbergio (buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko – BNS), kuris kvietė Lietuvos piliečius, kurie bendradarbiavo su KGB, prisipažinti. Ir tame pareiškime aiškiai parašyta, kad tie, kurie prisipažins, jų pavardės viešai nebus skelbiamos. Tikriausiai nei Seimo valdyboje, nei politinėje taryboje tokio pareiškimo nebuvo matę. Aš jį esu matęs, jis man buvo parodytas mano kabinete. Vakar paskambinau Seimo pirmininkei ir paprašiau, kad šis klausimas dar kartą būtų svarstomas politinėje taryboje“, – tvirtino premjeras.
1990 Aukščiausioji Taryba buvo priėmusi nutarimą, kviečiantį „kiekvieną asmenį – buvusį TSRS valstybės saugumo komiteto informuojantį bendradarbį iki š.m. kovo 31 dienos apsispręsti ir nebeteikti pagalbos TSRS valstybės saugumo komiteto organams“. Tuo pačiu užtikrinta, „jog nė vienas asmuo, nepadaręs sunkių nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus ir atsisakęs palaikyti tolesnius ryšius su TSRS VSK, taip pat jų šeimos bei artimieji nepatirs nei moralinių, nei teisinių, nei jokių kitokių Respublikos valdžios persekiojimų. Slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos ar patvirtinamos, jeigu viešumon iškiltų kokiu kitu būdu.“
„Pasirodžius naujai informacijai, politinis sprendimas turi būti priimtas labai atsakingai“, – pabrėžė A.Butkevičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo „darbiečio“ Artūro Paulausko teigimu, prisipažinusiųjų byloms šiemet baigia galioti slaptumo žyma, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.
Įstatymas prisipažinusiesiems bendradarbiavus su KGB garantavo apsaugą, numatydamas, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991-1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
