A. Duda: Lenkijos kariuomenė gintų Lietuvą, tačiau yra klausimų dėl nekarinių situacijų

Lenkijos kariuomenė užpuolimo atveju gintų Lietuvą, tačiau yra klausimų dėl grėsmę keliančių nekarinių situacijų, kurių metu nenumatomas penktojo NATO straipsnio aktyvavimas, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
Andrzejus Duda
Andrzejus Duda / Pauliaus Peleckio / BNS nuotr.

„Visiškai tvirtai sakau – man yra apskritai sunku įsivaizduoti tokią situaciją, kad Lietuva užpuolimo atveju nesulauktų pagalbos iš NATO, taip pat ir Lenkijos. Kalbu čia apie karinę pagalbą, karinę paramą“, –  interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A. Duda. 

„Kalbant trumpai, Lenkijos kariuomenė ateitų ginti Lietuvos. Visiškai neįsivaizduoju kitokios situacijos“, – sakė Lenkijos prezidentas. 

Pasak A. Dudos, sulaužytas penktuoju NATO straipsniu įtvirtintas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas „būtų katastrofa, ir tai iš tiesų reikštų Aljanso subyrėjimą“.

Vis dėlto, anot A. Dudos, Lenkijos ir Lietuvos vyriausybės turi išspręsti klausimus dėl grėsmė keliančių nekarinių situacijų, kurių metu penktojo NATO straipsnio aktyvavimas nenumatomas. 

„Klausimas kyla dėl kitų situacijų, kurios kelia nerimą, kurios dar neiššauktų penktojo straipsnio aktyvavimo. Ir tie klausimai turi būti išspręsti dvišaliu būdu tarp mūsų šalių, tarp mūsų vyriausybių, nes galima susitarti dėl abipusės paramos“, – sakė Lenkijos prezidentas.

„Pasikartosiu – kalbame apie situacijas dar ne kariniame lygmenyje, tik grėsmės lygmeniu. Tai  du atskiri klausimai“, – pridūrė jis. 

Premjerė Ingrida Šimonytė kovo pradžioje pareiškė, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju. 

Vėliau I. Šimonytė patikslino neturėjusi omenyje, kad „lenkai mūsų negins“ o kalbėjusi apie konkrečius teisinius ribojimus, kuriuos su Lenkija siekiama spręsti „politiniu lygiu“. Premjerė taip pat sakė negalinti konkretizuoti, apie kokius ribojimus kalba.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys tuomet teigė, kad dar 2022 metais buvo parengtas Suvalkų koridoriaus gynybos planas, Lietuvoje esančią teritoriją gintų ir Lenkijos kariai, tad tam nėra jokio teisinio apribojimo.

Tuo metu Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš Aljanso šalių ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu. Pagal šį straipsnį visos Aljanso narės turi sutarti imtis veiksmų, kad padėtų užpultai sąjungininkei. Vis dėlto tam, kad būtų imamasi veiksmų, reikalingas visų NATO šalių pritarimas.

Iki šiol šis straipsnis buvo aktyvuotas vieną kartą – 2001-aisiais, po JAV įvykusių rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis