Posėdžio pradžioje A.Dulkys pašmaikštavo, jog pokalbis bus „arti išpažinties lygio“.
Jis iš karto pripažino, jog į kai kuriuos klausimus negalės atsakyti.
Socialdemokratai klausimuose ministrui pažymėjo, jog yra medikų, kurie dirba su pacientais ir suserga COVID-19. Tačiau tai esą nepripažįstama profesiniu susirgimu, o didesnė ligos išmoka jiems netaikoma.
Politikai klausė, kaip ministerija ruošiasi spręsti šią problemą.
Klausimai, į kuriuos neturi atsakymų
A.Dulkys sutiko, kad problema yra, bet kaip ją spręs, nenurodė.
„Sunku nustatyti, kuriame etape ir nuo ko užsikrečia medikai – nuo pacientų ar nuo kolegų, – kalbėjo jis. – Lygtai priemonių [nustatyti] nėra.“
„Giluminė priežastis – darbdavio baimė, ar neturėsiu kažkokių pasekmių, nes galbūt mes nesilaikėme saugos priemonių, gal kažko nedarėme.
Pripažįstu, kad į šitą klausimą, kaip teisingai elgtis ir ką čia padaryti, atsakymo tikrai neturiu“, – dėstė ministras.
Jis taip pat paminėjo ir kitų probleminių klausimų, dėl kurių sprendimo būdų kol kas diskutuojama. Vienas iš tokių – „žalos be kaltės“ modelio pritaikymas, kai paskiepytiems pasireikš (jei pasireikš) sunkūs ar reti šalutiniai poveikiai.
-
I.Šimonytė sako, kad sveikatos ministras A.Dulkys pranoko jos lūkesčius
-
G.Nausėda: rizikų dėl vakcinacijos proceso yra, A.Dulkio reakcija – teisinga linkme
-
A.Dulkys iš „valstiečių“ sulaukė ne tik klausimų, bet ir epitetų: „Auksinis jūs žmogus“
-
Arūnas Dulkys: apkrova gydymo įstaigoms normalizuojasi
-
Skiepijimams COVID-19 vakcina Lietuvai prireiks beveik 4 mln. specialių švirkštų
„Dar didžiulė problema, į kurią neturim atsakymo <...>, tarkime, medikų, slaugos-globos namų darbuotojų teisė atsisakyti vakcinuotis, ir santykis su pacientais, ir klientais – jie turi teisėtą lūkestį būti prižiūrimi, gauti paslaugas saugias“, – vardijo A.Dulkys.
„Tai dar vienas klausimas, į kurį – prisipažįstu – atsakymo neturime, bet jų daugėja, dedasi į vieną vietą ir reikalaus didesnės diskusijos“, – pridūrė jis.
Tikina, kad vakcinų siuntų dydis augs
Kalbėdamas apie gyventojų vakcinavimo tempus, A.Dulkys teigė, jog vasario pradžioje visas sveikatos sektorius, pagal planą, turėtų būti paskiepytas antrąja COVID-19 vakcinos doze.
„Esam užsibrėžę, kad visa gydymo sistema – gydymo įstaigos, slauga, globa, vaistininkai, karščiavimo klinikos, mobilūs [punktai] – planuojam, kad su vasario pirma savaite jau ir su antru skiepu turėtų pilnai [būti] padengta.
O tolimesnės grupės, kurios yra didesnės, priklauso nuo tų kiekių, kurie bus tiekiami ateityje“, – apie tai, kada antrąja vakcinos doze bus paskiepyti kitos prie prioritetinių priskiriamos grupės, pasakojo ministras.
Esam užsibrėžę, kad visa gydymo sistema su vasario pirma savaite jau ir su antru skiepu turėtų pilnai [būti] padengta.
Jis paminėjo, jog Lietuva nuo šiol gauna ne tik „BioNTech“ bei „Pfizer“, bet ir „Moderna“ COVID-19 vakcinas.
Pirmoji šios kampanijos vakcinų siunta, pasiekusi Lietuvą, pasak A.Dulkio, buvo simbolinė, bet siuntų dydis esą turėtų augti: pirmą ketvirtį iš viso turėtume gauti 60 tūkst. „Moderna“ vakcinos dozių, antrą ir trečią – po 220 tūkst. dozių.
„Kai mes kalbam apie kitas vakcinas, gamintojai siunčia žinią, kad tie didieji kiekiai atkeliaus trečią ar ketvirtą ketvirtį, nebent įvyks kažkoks spaudimas ir kažkas pasikeis Europos Sąjungos kontekste“, – teigė A.Dulkys.
Tapęs sveikatos apsaugos ministru, A.Dulkys teigė ministerijoje neradęs jokių parengtų testavimo strategijų, algoritmų, o greitieji COVID-19 antigenų testai esą nebuvo užsakyti.
Kadenciją baigęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvarkos aprašą dėl COVID-19 tyrimų ir serologinių tyrimų atlikimo, kuriame išdėstyti ir skirtingi COVID-19 tyrimų algoritmai, priėmė gruodžio 4-ąją.
Greitųjų antigenų testų pirkimą organizavo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, tačiau dėl tiekėjų pretenzijų gruodžio 23-ąją jis buvo nutrauktas. Vėliau – atnaujintas.
Kai aktyviau testuos, švelnins ir karantiną
Pirmieji antigenų testai Lietuvą, pasak ministro, turėtų pasiekti sausio pabaigoje ar vasario pradžioje.
Jų ketinama įsigyti ir papildomai.
„Jau inventorizavome visus rezervus, kokie yra mums reikalingi apskritai (bet kokie rezervai, ne tik antigenų testai) mūsų pavaldžiose įstaigose, ir taip pat bus inicijuojami papildomi antigenų testų pirkimai su tuo tikslu, kad visiems nereikėtų vėl apeliuoti ir verkti, kad Lietuvoje viskam trukdo viešieji pirkimai, ir pradėti visus pirkimus planuotai, anksčiau, kad tie kiekiai atkeliautų į Lietuvą“, – kalbėjo A.Dulkys.
Kai greitieji antigenų testai pasieks Lietuvą, jie, pasak ministro, bus naudojami pagal nustatytą tvarką.
A.Dulkys tikino numatysiantis testavimo strategijas, kurias reikės pritaikyti skirtingiems atvejams – prevenciniam testavimui, testavimui COVID-19 židiniuose, taip pat testavimui tų žmonių, kurie jaučia COVID-19 simptomus ar yra izoliacijoje.
Ministras užsiminė, jog tvarka įsigalios vasario mėnesį, o tada esą bus galima kalbėti apie karantino ribojimų švelninimą.
Lietuva negali amžinai gyventi su tomis griežtomis karantino priemonėmis.
„Vasario mėnesį, negaliu pasakyti nuo kurios savaitės, bet tikslas yra toks... Na, Lietuva negali amžinai gyventi su tomis griežtomis karantino priemonėmis. Bet visos šalys, kurios staigiai priemones nuėmė, bet nenaudojo kitų priemonių, sugrįžo į dar griežtesnius karantinus, į komendanto valandas ir panašiai.
Tai mes atpalaidavimo dalykus derinsim su testavimo algoritmais. Schemas turime, deja, neturime pačių testų. Bet jau šviesa tunelio gale matosi“, – teigė A.Dulkys.
Ieško lėšų COVID-19 genomo sekos tyrimams
Pritaikius testavimo strategiją, pasak jo, galės pradėti veikti, pavyzdžiui, švietimo įstaigos: „Tiems, kurie testus naudoja, jiems bus pagreitinamas išėjimas iš saviizoliacijos, tokiu būdu bus galima užtikrinti organizacijų, mokymo įstaigų atsidarymą, darbą ir taip toliau.“
A.Dulkys užsiminė, jog Lietuva planuoja pradėti vykdyti COVID-19 genomo sekos tyrimus – tirs bent 1 proc. teigiamų ėminių.
„Jau aptarinėjom nepriklausomoje ekspertų taryboje prie ministrės pirmininkės ir šitą klausimą. Yra paruošti pasiūlymai, jie yra susiję su sekoskaitos konsorciumo organizavimu – su tikslu, kad būtų galima atlikti bent jau 1 proc. teigiamų ėminių sekoskaitą.
Kol kas turėjome savanoriškus bandymus Kaune, Vilniuje, bet jie buvo nesisteminiai“, – teigė A.Dulkys.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pasak jo, šiam tikslui ieško finansinių resursų.
COVID-19 genomo sekos tyrimų poreikis dar labiau išaugo, kai Europoje aptikta su Jungtine Karalyste siejama COVID-19 atmaina.
Šis viruso variantas plinta sparčiau.
Vieni, pasak A.Dulkio, teigia, kad ši atmaina ir taip Lietuvoje jau yra – esą galbūt dėl to ir turėjome tokius didelius COVID-19 atvejų skaičius, kiti – kad dar tik gali atkeliauti.
„Neturim patikimos informacijos“, – situaciją apibendrino ministras.
Transliacija iš posėdžio:
Praėjusią savaitę A.Dulkys dalyvavo opozicinės „valstiečių“ frakcijos posėdyje. Čia jis atsakinėjo į klausimus, susijusius su gyventojų vakcinavimu, vakcinų pervežimu.
Tą savaitę ministras stojo ir į Seimo tribūną, kur atsakinėjo į tų pačių „valstiečių“ ir „darbiečių“ užduotus klausimus raštu, dalyvavo Vyriausybės valandoje.
