Ministro teigimu, ribą, nuo kurios būtų įvedami nauji ribojimai renginiams, Lietuva gali pasiekti jau kitą savaitę.
A.Dulkys taip pat pranešė, kad jau artimiausiu metu numatoma keisti taisykles dėl Europos Sąjungos „kelionių paso“ taikymo.
– Ligonių skaičius jau artėja link 200. Kokius sprendimus rytoj teiksite Vyriausybei?
– Artimiausi sprendimai susiję su tuo, ką galėtume padaryti, kad apsaugotume sveikatos apsaugos sistemą, kad kontaktinės paslaugos išliktų tiems žmonėms, kurie yra pasiskiepiję.
Šiuo metu sprendžiame nepasiskiepijusiųjų pandemijos problemas. Taip pat turime pasirūpinti ir tais, kurie tiesiog negali skiepytis dėl įvairiausių priežasčių.
Norisi, kad neatostogautume, pasiruoštume Rugsėjo 1-ajai, kad švietimo, ugdymo sritis taip pat rugsėjį sugrįžtų į kontaktinį gyvenimą. Tam norime išnaudoti galimybių pasą ir jo turinį.
– Kalbate apie principus, o kiek galite pasakyti apie priemones? Ar neskiepytiems žmonėms jau užsivers parduotuvės, kavinės, kirpyklos? Nuo kada – kokius rodiklius pasiekus šitie sprendimai įsigalios?
– Šiame etape svarbus ne tiek atvejų, bet užimtų COVID lovų skaičius.
Kai pradėjome kalbėti, tai užimtų nebuvo ir šimtas šių lovų. Svarstėme, kad 300 COVID lovų, pagal mūsų darbo patirtį, yra tas skaičius, kai sistema pradeda stabdyti kitų paslaugų teikimą.
Tikslą aš specialiai ir įvardijau – kadangi mūsų tikslas yra, kad kuo mažiau sustabdytume kitų planinių ir kitų būtinųjų paslaugų, 300 yra tas skaičius, nuo kurio tos problemos prasideda.
Šią savaitę pasitikome su 183 užpildytomis COVID lovomis, panašu, kad jeigu tendencijos bus tokios, kad 20 lovų užimama per dieną, vadinasi, šios savaitės pabaigoje, artėjantį savaitgalį, gal kitą pirmadienį pasitiksime su skaičiumi tarp 250 ir 300 lovų. Tai tas skaičius, kuris mums indikuoja, kad Vyriausybė turi priimti sprendimus.
– Kur bus privalomas galimybių pasas?
– Situacija labai dinamiška, todėl nenorėčiau, kad tai, ką pasakysiu, būtų lyg iškalta akmenyje. Panašu, kad priemones galima įdiegti ekstremalių situacijų statuse, karantino statuso įvedimo šiame etape kaip ir nereikia. Vadinasi, veikloms, kurioms galiotų galimybių pasas, kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, higiena – visi šie dalykai kaip rekomendacija išlieka.
Tačiau, matyt, veiklos būtų skirstomos į kelias grupes ir kai kurioms veikloms – ne pirmo būtinumo, ne pirmo būtinumo dalykams, panašiai, kaip buvo per antrosios bangos karantiną, ruošiamės nustatyti, kad jomis galima būtų naudotis tik turint galimybių pasą.
Gali būti, kad dalį veiklų skaidysime į kelias grupes, siekdami, kad tiek verslas, tiek žmonės galėtų pasiruošti, nes yra ir organizacinių, ir techninių klausimų. Kai kuriose šalyse buvo apie kai kuriuos dalykus paskelbiama iš anksto, tačiau nustatomas tam tikras pereinamasis laikotarpis.
Dėl šitų dalykų mes rytoj Vyriausybėje apsispręsime, o sritys yra klasikinės, kaip ir buvo per karantiną, – prekyba, renginiai ir visur, kur yra kontaktiniai dalykai.
– Rugpjūtį dalis žmonių dar planuoja keliones, svarsto, kiek yra rizikos išvykti. Kokia būtų jūsų žinia tiems žmonėms – ar vykti į užsienį, ar jie gali kažkur įstrigti?
– Deja, pandemija yra tokia, kad ta žinutė nesikeičia – nepaisant to, kad tikrai yra galimybių išvykti, rekomenduojama labai gerai įsivertinti, ar tikrai būtina šiandien tai daryti, nes tikrai yra daug pavojų kitose šalyse.
Lietuva ne uždara sala. Suprantu, kad kai kuriems atrodo, kad čia tik Lietuvoje viskas vyksta ir tik Lietuvoje Vyriausybė kažko neleidžia.
Virusas negailestingai siaučia ir kitose šalyse, ypač ten, kur yra mažiau pasiskiepijusių žmonių. Tikrai reikėtų labai gerai pamatuoti, ar jums verta kur nors keliauti, nes tose šalyse, kur jūs nuvyksite, labai dažnai keičiasi reikalavimai, ir jūsų buvimas ten gali būti apsunkintas.
Deja, mes dažnai priversti labai skubiai priimti įvairius sprendimus dėl testavimo, saviizoliacijos ir kitų dalykų. Mano žinutė – labai gerai pagalvokime, ar tikrai verta keliauti.
– Koks yra santykis tarp galimybių paso ir ES skaitmeninio pažymėjimo? Galimybių pasui testai bus mokami, o europiniam sertifikatui išliks nemokami?
– Šiuo metu Lietuvoje Europos Sąjungos skaitmeniniam pažymėjimui sudarytos tokios pačios sąlygos, kaip ir galimybių pasui. Mūsų planuose yra pakeisti tas žaidimo taisykles.
Yra įsipareigojimai Europos Sąjungos mastu dėl tam tikrų vieningų dalykų, kad kelionėms tarp valstybių testai galiotų. Kelionėms tie testai išliktų nemokami, kaip ir yra numatyta susitarimuose tarp visų ES šalių narių, tačiau ES skaitmeninio pažymėjimo veikimas Lietuvoje paslaugoms keistųsi.
Tai reiškia, jeigu jūs turėtumėte Europos Sąjungos skaitmeninį pažymėjimą išsiėmę todėl, kad jūs vakcinavotės ar esate persirgęs, tada jis galios kaip galimybių pasas Lietuvoje. Tačiau jeigu jūs turite šį pažymėjimą tik dėl to, kad atlikote testą, tokiu atveju jis Lietuvoje jau negaliotų. Jūs tada turėtumėte rūpintis galimybių pasu, o jam nemokamo testo ir būtent PGR testo nebūtų galimybės nemokamai turėti.
– Kada ši tvarka įsigalios ir ar žmonės jau artimiausiu metu negalės to apeiti?
– Vyriausybė nedaro kažkokių priemonių ir neplanuoja savo veiklų kaip bausmės ar keršto. Šiuo metu diskutuojame, deriname tarp ministerijų. Mums svarbiausia, kad atitinkamą sprendimą lydėtų ir atitinkami organizaciniai klausimai. Manau, kad terminus ir datas sudėliosime.
Bet dėl nemokamo testavimo galimybių pasui – manau, kad šie sprendimai įsigalios nedelsiant, kai Vyriausybė paskirs įsigaliojimo datą apskritai toms veikloms.
Kaip sveikatos apsaugos ministras galėčiau dar ir šiandien šį sprendimą priimti, tačiau norime, kad viskas veiktų vieningai. Tą įsakymą dėl galimybių paso ir kad jame negali būti nemokamų testų pasirašysiu ir datą nustatysiu, priklausomai, kaip dėl datų apsispręs Vyriausybė.
– Kada gali būti įteisinta galimybė nušalinti darbuotojus, jeigu jie atsisako skiepytis ir negali dirbti nuotoliniu būdu?
– Vyriausybėje susitarėme, kad iki rugpjūčio 10 dienos visos susijusios ministerijos dirba prie teisės aktų ir diskutuoja su susijusiomis šalimis trimis aspektais.
Ne tik dėl galimybės nušalinti, bet ir dėl to, kas bus su ligos išmokomis, jei susirgote COVID–19 ir esate nepasiskiepijęs. Diskutuojame apie dar didesnį išplėtimą veiklų, kurioms turėtų būti privalomas testavimas.
Viso to viduje aptariame, kieno sąskaita turėtų būti daromos tos išlaidos, nes šiuo metu tai dengia valstybės biudžetas, bet yra įvairių nuomonių. Gal tai turėtų būti tiesiog darbdavys, o gal tiesiog darbuotojas.
Visas išvardytas paketas šiuo metu yra teisininkų, epidemiologų ir kitų ekspertų diskusijų rate. Matyt, link rugpjūčio vidurio formuosis kažkoks matymas.
– Grįžkime dar prie skiepijimo – kada lietuviai gali tikėtis gauti trečiąją dozę, jeigu skiepijosi dviem, arba antrąją, jeigu skiepijosi „Johnson“ vakcina?
– Situacija šalyse įvairi, nes patys gamintojai dar daro tyrimus ir dar nėra paskelbę. Nacionaliniu lygmeniu šalys narės nesnaudžia, lygiai taip pat yra ir Lietuvoje.
Mes kartu su ekspertais ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais sutarėme ir, kas laukia artimiausiu metu, yra tik dienų klausimas. Aš arba trečiadienį, arba ketvirtadienį pasirašysiu teisės aktą, kuriuo, tikėtina, nuo artimiausio pirmadienio trečiąja vakcinos doze jau galės vakcinuotis atitinkamų diagnozių pacientai – tai yra tie, kuriems atlikta organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, sergantys kraujo ligomis.
Yra įvairių lėtinių inkstų ligų pacientų. Yra sąrašas diagnozių, kurios bus įvardytos, ir papildoma sustiprinančia doze šitie asmenys galės vakcinuotis pagal atitinkamą tvarką.
Jau esame susitarę su gydymo įstaigomis, kad jos apie tai ruošiasi informuoti pacientus. Jeigu kas nors nesulauktų tokio skambučio, tikrai gali patys nuo pirmadienio skambinti į įstaigą, kurioje gydosi, ir ten bus suteikta papildoma informacija.
Papildomai noriu pasakyti, kad darysime dar vieną naujovę. Ji taip pat turėtų įsigalioti nuo artimiausio pirmadienio. Tai vakcinų „miksas“. Tai reiškia, kad jeigu jūs vakcinavotės „Vaxzevria“ arba „Comirnaty“, galite jas apmainyti. Ten irgi bus atitinkamos taisyklės, dienų skaičius.
Kadangi moksliniai tyrimai jau rodo, kad šių vakcinų „miksas“ suformuoja tikrai gerą imunitetą, yra įvairiausių situacijų, dėl ko žmonės neturi galimybių pasiskiepyti tokia pačia vakcina, o kai kurie turi išskirtinai didelius šalutinius poveikius, tada gali tą vakciną pasikeisti.
Nuo pirmadienio tai taip pat bus galima daryti Lietuvoje. Planuoju trečiadienį ar ketvirtadienį pasirašyti tokį teisės aktą.
Dėl visų kitų žmonių apskritai – dabar esame susitarę ir yra atliekami tyrimai būtent sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų. Reikia čia turėti tam tikrą imtį, iš kurios bus taip pat žiūrima, koks yra antikūnų rezultatas.
Taip pat ruošiamasi palaikomojo gydymo ir slaugos įstaigų darbuotojų tyrimui, kurie taip pat buvo vieni pirmųjų vakcinuoti. Labai tikėtina, kad šių grupių žmonėms artimu metu mes taip pat turėsime galutinius tyrimus ir rekomendacijas, kada jiems reikėtų tos trečiosios dozės.
Tada labai tikėtina, kad tai bus mūsų dar kitas sprendimas. Na, ir tikimės, kad bendradarbiaujant su gamintojais ateis žinios apskritai dėl visų gyventojų. Nuosekliai keliausime per prioritetines grupes. Čia ne buitiniai sprendimai, čia didžiulė atsakomybė dėl žmonių sveikatos ir todėl turime viską gerai pasverti.
– Lietuva susiduria ne tik su pandemijos iššūkiu. Didžiulį spaudimą valstybė patiria ir dėl migrantų antplūdžio. Ir tas spaudimas yra ne tik viešojo saugumo, bet ir sveikatos apsaugos sistemai. Tarp atvykusiųjų yra segančių, vaikų, nėščiųjų. Kas rūpinsis tų žmonių sveikata ir ar nuo to nenukentės paslaugos Lietuvos piliečiams?
– Viena bėda nevaikšto... Esame tikrinami, kiek galime panešti. Bet išbandymai siunčiami tiems, kurie gali juos panešti.
Bendradarbiaujame su Vidaus reikalų ministerija, mūsų darbuotojai yra labai aktyviai įsitraukę ir čia yra pačių įvairiausių situacijų.
Pirmomis dienomis, pirmomis savaitėmis sveikatos klausimų, skiepijimo sprendimas vyko truputėlį „ad-hoc“ principu ir pasitaiko visokių atvejų.
Tačiau dėl ko dabar judame – kuriame tokią sistemą, kurioje veiktų ne tik greitoji medicinos pagalba, kas šiuo atveju labai dažnai dabar būdavo įpainiojama ir tas nėra gerai, nes yra trukdoma nuo kitų paslaugų.
Mes tariamės, kad bus sudarytos mobilios grupės, į kurias bus pasitelktas šeimos gydytojas, slaugytojas, padėjėjas, jeigu reikia, kažkoks kitas specialistas. Deriname grafikus. Jie vyks po visas vietas, kuriose šiuo metu yra migrantai, identifikuos vietoje, kokia yra situacija, atliks pirminį įvertinimą, suteiks ambulatorines ir kitas pirmo būtinumo paslaugas vietoje, ką reikia padaryti.
Na, o sunkesniais atvejais, jeigu reikės ir būtinosios pagalbos, kvies ir greitąją pagalbą, ir tą sistemą bus bandoma sureguliuoti, kad ji veiktų ir efektyviai, ir kad pagalba būtų suteikta.
O tai, kad bet kuriuo atveju šie dalykai atitraukia mūsų pajėgumus nuo nacionalinių klausimų, tai tiesa. Nes kalbame vėl apie sveikatos apsaugos sistemą, ant kurios šiuo metu gula ir testavimo, ir skiepijimo, ir sugrįžimo į paslaugas, ir pandemijos ketvirtosios bangos klausimai, ir dabar šitos bėdos.
Tai planą turime, aišku, bus ir papildomo finansavimo, ir žmogiškųjų išteklių, ir vietų, ir apgyvendinimo klausimų. Yra visa grupė klausimų, kurie šiuo metu sprendžiami, ir ne taip paprastai.
– Kitą savaitę atostogausite, kaip planavote, ar atšauksite atostogas?
– Buvau susiplanavęs atostogas – čia toks biurokratinis elementas, visiems ministrams buvo pagal teisės aktus nustatyta. Visi sudarėme grafiką, bet jutau širdele, kad nelabai man čia tomis atostogomis kvepia.
Esu atidėjęs atostogas neribotam laikui. Deja, dar teks jų palaukti, yra svarbesnių dalykų šiuo metu.
