GMP sistema yra viena kertinių Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos grandžių, nuo kurios funkcionavimo dažnai priklauso paciento sveikata ar net gyvybė. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar išsivysčius kritinei, gyvybei pavojingai būklei, svarbi greita, tiksli ir efektyvi būtinoji medicinos pagalba.
Šiuo metu net 5 proc. šalies gyventojų negali sulaukti GMP paslaugų laiku. Taip yra todėl, kad dabartinis GMP brigadų išdėstymas pagal savivaldybes neužtikrina galimybių planuoti ir užtikrinti pagalbos pasiekiamumo, t. y. visuomet gali būti daugiau iškvietimų nei yra brigadų arba atvirkščiai – brigados gali neturėti pakankamo optimalaus krūvio.
Tai lemia situaciją, kai pavyzdžiui, per tą patį budėjimą viena brigada turi vos vieną, o kita – iki dvylikos iškvietimų. Dėl to dalis darbuotojų pervargsta, jiems tampa sunku sutekti kokybiškas paslaugas.
Kurs atskirą pavežėjimo sistemą
Siekdama užtikrinti, kad GMP visus Lietuvos gyventojus pasiektų laiku, būtų efektyvi ir kokybiška, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja GMP paslaugų tinklo pertvarką. Suvienijus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją bei padidinus GMP brigadų ir budėjimo vietų skaičių, kiekvienas miesto gyventojas sulauks greitosios pagalbos per 15 minučių, o kaimo gyventojas – per 25 minutes.
GMP pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketas dar kovą buvo pateiktas Seime, nuo kitos savaitės prasideda suinteresuotųjų šalių klausymai Sveikatos reikalų komitete, siekiant racionaliai išgryninti ir suderinti esminius lūkesčius.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad bus pateikti teisės aktai, kuriais bus stiprinamas bendradarbiavimas tarp gydymo įstaigų savivaldybių viduje, sudarant galimybę steigti sveikatos centrus, tuo pačiu skatinant, kad savivaldybėse daugėtų paslaugų, ypač dienos.
„Yra pavežėjimo problema. Yra daugybė žmonių, kuriems reikia pavežėjimo, tai yra socialinė problema. Šiandien dalis šios ydos yra patekę ir į GMP gyvenimo sferą. Deja, dažnai GMP infrastruktūra, darbuotojai, automobiliai yra naudojami ne tik pacientų pervežimui, bet ir vadinamai taksi paslaugai, socialinei pagalbai. Rengiame atskirą pavežėjimo sistemą. Visos Lietuvos mastu bus organizuotas centralizuotas modelis, kuris nuims socialinių pavežėjimų krūvį nuo GMP sistemos“, – laukiančią naujovę pristatė ministras.
140 tūkst. gyventojų aklojoje zonoje
Anot A.Dulkio, šiandien Lietuvoje GMP paslauga organizuojama beveik 50-ties skirtingų juridinių asmenų, GMP rūpinasi atskiros savivaldybės ir tai sukelia daug problemų. 80 proc. GMP įstaigų, pasak jo, turi po du darbuotojus.
„Žmogaus gyvybės gelbėjimas yra valstybės funkcija, todėl inicijuojame šitos funkcijos centralizavimą. Turime daugybę problemų, kai yra savivaldybės ribos. Kyla neaiškumų dėl pacientų aptarnavimo, kai turime tas ribas. Apie 140 tūkst. Lietuvos gyventojų yra vadinamoje akloje zonoje, kur labai sunkiai esamas GMP tinklas juos pasiekia. Kai išskaidytas darbo organizavimas, turime skirtingus darbo protokolus. Norime, kad visoje Lietuvoje visas darbo organizavimas būtų vieningas ir kad visoje Lietuvos teritorijoje visi pacientai gautų vienodos kokybės, vienodo protokolo paslaugas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – tikslą įvardijo ministras.
Pasak jo, kai GMP sistema yra išskaidyta, darbo krūvis pačių GMP darbuotojų skiriasi net iki 10 kartų. Tai reikia keisti.
GMP centralizacija padės racionaliai paskirstyti medikų brigadoms tenkančius krūvius, optimizuoti greitosios pagalbos geografinį prieinamumą ir atvykimo laiką, suvienodinti paslaugų kokybę ir standartus. GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje.
Pertvarkai reikia mažiausiai pusės metų. Tikimasi, kad dar šiemet Seimas priims pateiktus teisės aktus, o Vyriausybė – tinkamus nutarimus. Tikslas, kad nuo 2023 metų jau būtų pradėtas įgyvendinti projektas ir pradėtų veikti Lietuvoje centralizuota GMP viešoji įstaiga.
Pirks 225 automobilius
Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją, mažės administravimo ir valdymo išlaidos, todėl daugiau lėšų bus galima skirti GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.
Pokyčiams įgyvendinti lėšos, tiek valstybės, tiek ES paramos, jau yra numatytos.
40 mln. eurų planuojama investuoti į naujus GMP automobilius, įrangą. Žadama įsigyti 225 naujus automobilius. Pasak ministro, būtent tiek automobilių GMP sistemoje šiuo metu yra naudojama Lietuvoje.
Apie milijonas eurų bus skirta patalpų, infrastruktūros tam tikram atnaujinimui. Virš milijono eurų bus investuota į darbuotojų kompetencijas, kvalifikacijos kėlimą. Iki 10 mln. eurų planuojama skirti išmaniosioms GMP IT sistemoms. Yra siekis, kad tokios sistemos veiktų visoje Lietuvoje ir veiktų vienodai.
„Kiekvienais metais iš PSDF biudžeto šioms paslaugoms dar skiriama apie 88 mln. eurų. Mes norime skirti užduotį naujai viešai įstaigai – padengti paslaugomis visos Lietuvos teritoriją. Užduotis yra viena: mieste – 15 minučių, už miesto – 25 minutės. Skiriama tiek brigadų, kiek reikia, skiriama tiek automobilių, kiek reikia, dispečerinės, budėjimo postai yra tose vietose, kur reikia“, – pertvarkos tikslą įvardijo A.Dulkys.
Jis priminė, kad vasaros, atostogų metu Lietuvos žmonės juda labiau, tad paslaugos turi būti teikiamos ne pagal registracijos vietą. Judant žmonėms, GMP paslauga taip pat turi keistis ir modifikuotis, GMP krūviai turi persiskirstyti.
Pateikė Kyjivo pavyzdį
Ministro teigimu, pokyčių reikėjo dar ir dėl to, kad šiandien yra situacijų, kai pacientai greitosios laukia ir valandą ar dvi.
Kaip teigė VšĮ Kauno miesto GMP stoties, vienos moderniausių GMP įstaigų Lietuvoje, direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė, kad pirmos kategorijos kvietimų pacientai lauktų GMP brigados valandą ir kad taip būtų kasdien, taip tikrai nėra. Tiesiog nėra tokių didelių atstumų Lietuvoje.
„Varėnoje yra dvi brigados, ten daug miškų, didelė teritorija, kurioje pakankamai retai gyvenama, atstumai dideli. Naudojamės teritorijos dengimu, pvz., brigada, esanti Druskininkuose, traukiama link Varėnos ir pabudi, – situaciją pateikė I.Kajokaitė. – Ar gali būti taip, kad antros kategorijos kvietimas laukia porą valandų? Taip. Jei pacientas pervežamas iš ligoninės į namus. Kol nėra sutvarkyta pavežėjimo paslauga, tenka vežti greitajai. Ar gali būti taip, kad iš trečio lygio ligoninės pervežimo į antro lygio ligoninę tenka laukti valandą? Taip, tikrai taip gali būti.“
Lankydamasis Kyjive ministras susipažino ir su Ukrainos sostinės dispečerine. Visoje šalyje veikia viena GMP valdanti organizacija.
„Tokiame mieste kaip Kyjivas, kuris turi 5 mln. gyventojų – beveik 2 Lietuvos, yra vienas call centras. Jie neįsivaizduoja, kaip krizės, karo metu galėtų egzistuoti šalyje 50 juridinių asmenų, kurie organizuotų šį darbą. Kyjive išgirdau, kad jei darbuotojas 3 mėnesius padirba GMP sistemoje, lieka visam gyvenimui. Jokia kita gydymo įstaiga nebenukonkuruoja. Panašiai yra ir Lietuvoje“, – patikino A.Dulkys.
Jis tiki, kad darbuotojų įgyvendinant pertvarką nepritrūks, ypač kai bus gerinamos darbo sąlygos.
Punktai gali atsirasti net darželyje
Kaip teigė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, pirmiausiai žadama padidinti GMP brigadų skaičių (o ir pačiose brigadoje bus siekiama, kad būtų 3, o ne du darbuotojai), taip pat vietų skaičių, kur stovės brigados. Siekiama, kad išvažiavimas ir atvažiavimas vyktų per kuo trumpiausią laiką.
„Reiks sukurti vieną standartų sistemą. Taigi rūpi trys dalykai: kokybė, išdėstymas bei pasiekiamumas ir greitis“, – patikino viceministrė.
Pritaikymas galinčioms kilti grėsmėms, pasak D.Jankauskienės, taip pat yra vienas iš pertvarkos uždavinių. Yra nustatyta 22 grėsmių matrica. Pritaikymas sveikatos priežiūros sistemos prie šių galimų grėsmių – didelis iššūkis.
Pasak jos, yra numatytas konkretus punktų, kuriuose stovės greitosios, skaičius, tačiau jo neįvardijo. Punktams įrengti bus panaudoti įvairūs pastatai, net vaikų darželiai ar mokyklos.
„Dviem metodikomis esame juos patikrinę. Vienas iš jų – vadinama geografinės inžinerijos programa. Uždavus atstumą ir laiką, per kurį reikia pasiekti, gali sugeneruoti, kur turi stovėti brigada, kad įvyktų tai, ką mes norime pasiekti – 15 ar 25 minučių atvykimą. Kitas metodas – pačios GMP patirtis ir jų duomenys“, – patikino D.Jankauskienė.
Pasak I.Kajokaitės, brigados, įgyvendinus pertvarką, tikrai Varėnos pamiškėje nestovės. Kovido patirtis neva išmokė bei paskatino ieškoti brigadų stovėjimo vietų – tokių Kaune dabar yra 9. Vienu metu Kauno miesto GMP stotyje dirba apie 20 brigadų, tačiau pačioje stotyje stovi ir kvietimų laukia tik 4 ar 5 brigados.
I.Kajokaitės teigimu, kvietimų skaičius Kaune išaugo, pagausėjo ir GMP atliekamų pacientų pervežimų.
Žada pasamdyti daugiau darbuotojų
GMP pertvarka reikšmingai palies šios sistemos darbuotojus, todėl visi pokyčiai nuolat derinami su profesinėmis sąjungomis.
„Kokybiškos, kvalifikuotos ir savalaikės paslaugos pacientui, maksimaliai saugios darbo sąlygos, užtikrintas kvalifikacijos kėlimas, pažangiausi darbo metodai ir naujausia įranga, atsakomybę atitinkantis atlyginimas ir ankstyvesnis pensinis amžius darbuotojams – tai profesinės sąjungos siekis, kurį tikimės pilnai įgyvendinti vykstant GMP pertvarkai“, – teigė Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė.
Dar neaišku, kur bus įsteigta naujoji viešoji įstaiga, kur veiks jos centras bei pagrindinė dispečerinė. Vieninga GMP tarnyba bus pavaldi SAM ir turės penkis regioninius padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Darbuotojų atleidimų dėl centralizacijos nėra numatyta, žadama steigti naujų etatų, priimti daugiau darbuotojų.
Kaip sistema turės konkrečiai veikti, pvz., kur brigados turės stovėti, nuspręs, anot A.Dulkio, pati naujai įsteigta viešoji įstaiga.
„Šiuo metu apie 50 proc. sveikatos priežiūros paslaugų, kurios galėtų būti atliekamos savivaldybėse, išvyksta į didžiąsias gydymo įstaigas. Mūsų tikslas – kad mažosiose, rajono savivaldybėse būtų teikiama 80 proc. visų įmanomų paslaugų, o didžiosiose gydymo įstaigose būtų teikiamos tik sudėtingiausios, 3 lygio paslaugos. Tai darysime per ambulatorinių paslaugų didinimą“, – patikino ministras, nusistebėjęs, kad iš visos Lietuvos didelė žmonių grupė važiuoja į Kauną net šapą iš akies išsiimti, o to neturėtų būti.
Po spaudos konferencijos žurnalistams suteikta galimybė apžiūrėti nuotolinę demonstracinę pajėgų valdytojo darbo vietą, skambučių centrą ir dispečerinę Kaune bei vienintelį Lietuvoje netipinių parametrų bei išskirtinės komplektacijos masinių nelaimių GMP logistikos automobilį, skirtą operatyviai pristatyti specializuotą medicininę įrangą į nelaimės vietą ir teikti įvairiapusišką medicininę pagalbą iki 40 nukentėjusiųjų.
