Kalbėdamas apie prezidento pranešimo turinį ir tai, kad jame skirta daug dėmesio COVID-19 pandemijai, sveikatos apsaugos ministras teigė, jog būtų keista, jei būtų kitaip – juk dvejus metus gyvenome pandemijos sąlygomis.
Nepaisant to, pasak A.Dulkio, ministerija parengė projektus būsimoms reformoms.
„Dabar, man atrodo, svarbiausia, kad mes suprastumėm, kad visus veikia pandemijos nuovargis ir turime tiksliai pasižiūrėti, kad jis nepaveiktų mūsų sprendimų“, – komentavo ministras.
Iš prezidento kalbos jis teigė išgirdęs, kad teigiamai vertinamos kai kurios reformos kryptys – pokyčiai greitosios medicinos pagalbos srityje, kad rūpinamasi žmonių pavežėjimu.
„Ir apskritai, kad yra gerai, kad yra žinoma, ką reikia daryti sveikatos apsaugos sistemoje, klausimas tik, kaip ir kada, taip pat kitos detalės. Tai šiuos dalykus aš išgirdau“, – sakė A.Dulkys.
Atliepdamas į kritiką dėl pandemijos valdymo, sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad galutinis to rezultatas – geras.
„Galutinis rezultatas tai, kad pandemijos valdyme ir vakcinacijos apimtyje Lietuva pasiekė geriausią rezultatą visoje Rytų Europoje ir esame viduryje vidurio Europos. Nusileidome tik Šiaurės šalims ir Vakarų Europai.
Galutinis rezultatas tai, kad pandemijos valdyme ir vakcinacijos apimtyje Lietuva pasiekė geriausią rezultatą visoje Rytų Europoje.
Man atrodo, kad tas bendras skiepijimo rezultatas yra tikrai geras. Dabar yra svarbiausia, kaip vakcinų apsauga veiks ir padės toliau“, – dėstė jis.
Šalies vadovas, pasak ministro, teisingai padarė, kad pranešime paminėjo pasirengimą rudeniui, kad viešasis gyvenimas nesustotų, ir pakvietė įvertinti pandemijos valdymo pamokas.
„Pamoką, kurią, aš manau, mes visi turime įsidėmėti po pirmosios pandemijos bangos, tai yra tai, kad Lietuva nieko nepadarė, kad būtų parengti testavimo algoritmai, Lietuva neįsigijo testų arba įsigijo nekokybiškus.
Todėl po pirmosios pandemijos bangos mūsų švietimo sistema buvo privesta prie karantino sąlygų ir nieko dėl to negalėjome padaryti“, – sakė A.Dulkys.
Dabartinis ministrų kabinetas tais dalykais, pasak jo, pasirūpino: „Ir po antrosios pandemijos bangos mums atsirado galimybė sugrąžinti švietimo sistemą atgal į mokyklos ir studijų suolus. Tuo turime labiausiai rūpintis ir dabar.“
-
G.Nausėdos metinis pranešimas: politikų reakcijos ir politologų vertinimai
-
V.Landsbergis apie prezidento pranešimą: „Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino?“
-
D.Grybauskaitės perspėjimas dėl artėjančio sunkmečio: krizė gali būti ne už kalnų
-
Premjerė: svarbiausia – su prezidentu kartu veikiama saugumo, užsienio politikos srityse
-
V.Blinkevičiūtė įvertino G.Nausėdos kalbą: tai aiški žinutė konservatoriams ir liberalams
-
Trečiasis prezidento G.Nausėdos metinis pranešimas
-
G.Landsbergis apie kritiką dėl Taivaniečių atstovybės: prezidentas neturėjo visos informacijos
-
BFK nariai nesutaria dėl valdančiųjų žadėtos mokesčių reformos būtinybės
Valdant koronaviruso pandemiją, pasak prezidento, buvo vengiama pripažinti klaidas ir jas taisyti.
A.Dulkys teigė, kad kol kas per anksti pasakyti, kur buvo klaida, o kur ne: „Nepamirškim, kad pandemija nesibaigė, kova su virusu nebaigta ir dar į daug reikės atsakyti klausimų.“
Jis sakė nesutinkantis su prezidento pastaba, kad valdant pandemiją nebuvo įsiklausoma į ekspertus.
Aš nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo.
„Aš nežinau, kokius ekspertus prezidentas turėjo. Vyriausybė buvo net sudariusi nepriklausomą ekspertų grupę, su kuria labai intensyviai bendravome. Buvo tokių momentų, kai kartu dirbome ne valandomis, o paromis“, – tikino ministras.
Šalies vadovas teigė, kad valdant pandemiją Lietuvoje „nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“.
Atliepdamas į šiuos žodžius, A.Dulkys ragino pažvelgti į platesnį kontekstą pasaulyje. Pasak jo, užsienio šalyse buvo žmonių judėjimai, „vieni prisidengę šeimos raktažodžiais“, „kiti prisidengę fašizmo raktažodžiais“, kurie sveikatos apsaugos ministrus paišė su Hitlerio ūsais ir vystė „visas šitas temas ir susipriešinimą“.
„Šito nematyti galėjo tik aklas. Bet dabar istorija ir karas parodė, kur yra tiesa“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.
„Ir buvo bėda keistų, dviprasmiškų ar abejojančių žinučių skleidimas. Manau, kai kuriais atvejais ekspertų Lietuvoje dirbo daugiau, nei buvo darbuotojų Sveikatos apsaugos ministerijoje“, – pridūrė jis.
Buvo bėda keistų, dviprasmiškų ar abejojančių žinučių skleidimas.
Kalbėdamas apie COVID-19 pandemiją, prezidentas teigė, jog negalime per daug atsipalaiduoti ir turime ruoštis rudeniui.
„Mes turime būti pasirengę efektyviai valdyti naujus ligos protrūkius, galimą naują susirgimų bangą rudenį. Ypač svarbu pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonių saugumu. Nors vakcinų šiuo metu pakanka, būtina apsirūpinti testais, vaistais nuo COVID-19, apsaugos priemonėmis, vietomis gydymo įstaigose.
Koronavirusas negali vėl ir vėl smarkiai trikdyti nei gydymo, nei švietimo įstaigų darbo, o ir apskritai viešojo gyvenimo“, – sakė jis.
Pasak šalies vadovo, turime pasimokyti iš pandemijos pamokų.
„Turime pripažinti, kad, siekdami efektyviai kovoti su COVID-19 pandemija, ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti.
Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai.
Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti.
Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį.
Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais.
Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene.
Rezultatas buvo priešingas tam, kurio tikėtasi, – skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo ES vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – savo pranešime Seime dėstė G.Nausėda.
Tai buvo trečiasis jo pranešimas.
