Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 06 09 /15:15

A.Dulkys: birželis gali būti paskutinis mėnuo, kai turėsime karantiną

Premjerė Ingrida Šimonytė po Vyriausybės posėdžio trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad jeigu atvejų toliau mažės, vakcinacijos tempai nelėtės, tuomet karantino kaip tokio gali ir nebereikėti. Vis dėlto tam tikri ribojimai, jų reglamentavimas greičiausia ir toliau bus reikalingi. Premjerei antrino ir sveikatos apsaugos ministras, sakydamas, kad birželis gali būti paskutinis karantino mėnuo.

Anot premjerės, Vyriausybės siekis yra, kad situacija toliau „ne mažiau lėtai gerėtų“, kaip gerėja šiuo metu, ir kad žmonės skiepytųsi.

„Tuomet mes galėtume kalbėti ne apie kokius nors dalinius pakeitimus, o apie tai, kad karantino nutarimas tiesiog nustotų savo galios“, – teigė I.Šimonytė.

„Be formalaus žodžio karantinas“

Premjerė neneigė, kad karantino vasarą gali nelikti, esą klausimas tik dėl to, ar neliks kai kurie dalykai, su kuriais karantinas ir siejamas.

„Vis tiek viskas labiausiai priklauso nuo to, kaip sparčiai toliau gerės situacija. Visi matome, kad atvejų skaičius mažėja, nepaisant to, kad išlieka aukštos testavimo apimtys. Ligoninių užimtumas jau yra pasiekęs nesakysiu, kad tenkinantį lygį, bet gerokai žemesnį lygį, negu buvo bet kada per pastarąjį pusmetį. Mirčių skaičius, nors dar nėra nulinis, bet žymiai sumažėjęs. Visa ta džiugina.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Žmonių aktyvumas skiepijantis praėjusią savaitę buvo tas veiksnys, kuris labai džiugina. Jeigu visi tie veiksniai ir toliau vienas kitą stiprins, aš norėčiau tikėtis, kad galima bus gyventi ir be formalaus žodžio karantinas. Tačiau virusas nedings, todėl tam tikrų atsargumo priemonių rekomendacijų forma ar galbūt kažkokio reglamentavimo forma gali dar reikėti“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Tos priemonės – saugus atstumas, o galbūt ir kaukių dėvėjimas tam tikromis aplinkybėmis.

Kad būtų kuo mažiau mirčių

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo pirmiausia norįs pasidžiaugti, kad pagaliau surengta „gyva“ spaudos konferencija, tai jam tokia pirmoji.

„Man atrodo tai gražus simbolis to, kokį kelią mes visi nuėjome. Matyt, tokia dvasia ir galvokime apie birželį, liepą ir rugpjūtį. Kai manęs klausia, kaip gyvensime vasarą, tai turbūt žinome, kad nebus ta vasara, kaip buvo praėjusi, to gal ir nenorėtume. Bet gyvensime.

Arno Strumilos / 15min nuotr./ Vilniuje
Arno Strumilos / 15min nuotr./ Vilniuje

Pirmas noras, kad būtų kuo mažiau mirčių, kad tai būtų tikras lūžis mūsų visose pandemijos skaičiuose, kurie mažėja dabar. O kitas dalykas – kaip. Mūsų laukia nauji iššūkiai, jau nebe nacionaliniame lygmenyje, o Europos Sąjungos mastu. Pagerėjusi pandeminė situacija ir atsiradusios galimybės keliauti kelia naujų iššūkių, kaip įvairias tas taisykles ir reikalavimus sukoordinuoti ES mastu.

Aš manau, kad apie kokius nors verslo suvaržymus neturėtume šią vasarą kalbėti. Jeigu viskas toliau taip judės, kaip dabar juda, tikėkimės, birželis bus paskutinis mėnuo, kada turėsime tą oficialų žodį karantiną. Tačiau ekstremali situacija niekur nesideda, tęsiasi, vadinasi, kažkokių taisyklių turėsime turėti, bet ne suvaržymų“, – kalbėjo A.Dulkys.

Jeigu viskas toliau taip judės, kaip dabar juda, tikėkimės, birželis bus paskutinis mėnuo, kada turėsime tą oficialų žodį karantiną.

Tačiau rudenį situacija gali būti kitokia – anot ministro, gamta mėgsta ciklus ir mokslininkai žino, kad visos ligos, virusai mėgsta gyventi pagal tam tikrus ciklus.

„Tikrai nebūsime naivūs ir suprasime, kad tiek rudenį, tiek žiemą mūsų gali laukti naujų siurprizų, jiems turime pasiruošti. Tas pasiruošimas yra susijęs iš mūsų pusės – politikos formuotojai, ministerijos, Vyriausybė turi būti suruošę visiems sąlygas, visos institucijos turi turėti priemones, jeigu kalbėtume apie testus ir pan. O visuomenė, tikimės, aktyviai tęs vakcinavimąsi, kad taip pat yra labai svarbu“, – teigė A.Dulkys.

Lokalių ribojimų gali būti

I.Šimonytė, paklausta apie rudenį, irgi minėjo, kad viskas priklausys nuo epidemiologinės situacijos: „Labai norime tikėtis, kad tokių atvejų augimo epizodų, kokius turėjome praėjusį rudenį ir šią žiemą, neturėsime. Ir čia turėtų mums padėti skiepai.

Kažkada rudenį turbūt reikės pradėti galvoti ir apie perskiepijimą tų žmonių, kurie skiepus gavo pirmiausia, apie imuniteto palaikymą. Tai susiplanuosime ir darysime, tikrai nenorėčiau nieko gąsdinti tuo, kas galbūt ir neįvyks.“

Premjerė akcentavo, kad daug kas priklausys ir nuo mūsų pačių – kiek žmonių pasinaudos galimybe skiepytis.

„Neatmetu, kad lokalių apribojimų gali prireikti, jeigu kurioje nors geografinėje vietoje susidarytų kokios nors nepalankios aplinkybės. Bet iš anksto spėlioti, kad taip bus, matyt, neverta, reikia daryti viską, kad to nebūtų. Tą esame nusiteikę visą vasarą ir daryti“, – užtikrino ministrė pirmininkė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?