„Čia kalbama jau ir apie trečią, sustiprinančią dozę, nes būtent ji yra lemiama kovojant su šia atmaina“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.
Pasak jo, kritikuojant privalomo skiepijimo pasiūlymą dažnai pabrėžiama, kad konkrečiame sektoriuje yra labai aukštas pasiskiepijimo procentas, tačiau jis akcentavo, jog trečiąja doze pasiskiepijusiųjų nėra tiek daug.
Ministro teigimu, šią savaitę planuojama paskirti diskusijoms dėl ministerijos registruoto projekto.
„Šią savaitę tikrai paskirsime toms pastaboms, pasiūlymams, kurie plaukia ir kuriuos dar galima ir šiandien teikti“, – kalbėjo A.Dulkys.
Ministras sakė labai abejojantis, ar kada nors svarstoma privalomą skiepijimą įvesti visai visuomenei.
„Man atrodo, kad tai yra optimalus sprendimas, apie kurį dabar kalbame, tuo labiau kad tikrai neišradinėjame dviračio ir žiūrime į tendencijas ir tuos veiksmus, kurie yra daromi kitose šalyse“, – sakė A.Dulkys.
„Europos Sąjungos šalyse bent jau aš kol kas nematau nė vienos šalies narės, kurioje būtų būtent visuotinis privalomas skiepijimas – labiau kalbama būtent apie tam tikras grupes“, – teigė jis.
Siekiant stabdyti koronaviruso plitimą siūloma nuo vasario vidurio įvesti privalomą vakcinaciją dirbantiesiems sveikatos, švietimo, socialiniame, viešojo administravimo sektoriuose, taip pat kariuomenėje.
Sveikatos apsaugos ministerijos registruotos pataisos numato, kad šalyje dėl užkrečiamosios ligos paskelbus ekstremaliąją padėtį arba karantiną minėtų sektorių darbuotojams būtų leidžiama dirbti, tik jei jie bus pasiskiepiję ar įgiję imunitetą.
Išimtis būtų taikoma tik negalintiesiems pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
Siūloma, kad toks reguliavimas įsigaliotų nuo vasario 14 dienos.
Jei darbo pobūdis leidžia, neskiepytiems darbuotojams turėtų būti skiriamas nuotolinis darbas, jei ne – perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį galima dirbti nepasiskiepijus, o jeigu nė vienos iš tokių galimybių nėra – nušalinamas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio.
Pagal projektą, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios, darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos.
Ministras: vaikų skiepijimo pradžia nėra sparti
Vaikų skiepijimo nuo koronaviruso pradžia nėra sparti, sako sveikatos apsaugos ministras.
„Pradžia yra tokia nesparti. Pasižiūrėkime naujausius duomenis, tai 5–11 metų vaikų grupėje per pirmąsias dienas pasiskiepijo truputėlį daugiau nei 2 tūkst. vaikų, o nepersirgusių, t. y. tų, kurie neturi imunizacijos, pagal preliminarius mūsų duomenis, yra 162 tūkstančiai“, – sakė A.Dulkys.
„Tai reiškia tikrai ganėtinai didelis skaičius dar yra nepasiskiepijęs“, – pastebėjo jis.
Jo duomenimis, 12–15 metų vaikų grupėje per savaitę pasiskiepija po maždaug tūkstantį vaikų, tarp jų imuniteto neturi 43 tūkstančiai.
Ganėtinai didelis skaičius dar yra nepasiskiepijęs.
„Tai tikrai tie skaičiai yra ganėtinai dideli, turint minty, koks yra platus vaikų socialinio bendravimo poreikis ir su kokiomis grupėmis jie bendrauja“, – sakė A.Dulkys.
Pasak ministro, kadangi vaikai bendrauja su vyresniais šeimos nariais, kurie dažnai priklauso rizikos grupėms, jų vakcinacija yra svarbi didinant visų artimųjų saugumą.
5–11 metų amžiaus vaikai nuo gruodžio vidurio skiepijami „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta „Comirnaty“ vakcina. Tarp pirmojo ir antrojo skiepo bus daroma trijų savaičių pertrauka.
Nuo koronaviruso skiepyti 5–11 metų vaikus lapkričio pabaigoje rekomendavo Europos vaistų agentūra.
