Pasak Arūno Dulkio, viešajame sektoriuje dėl kandidatų trūkumo neįvyksta pusė konkursų.
„(Dabar – BNS) sudaroma galimybė sudalyvauti konkursuose gerokai platesniam nei iki šiol pretendentų ratui. Tokios patirties vadovui patektų organizuoti veiklą įstaigoje“, – antradienį Seime teigė A.Dulkys, atsakydamas į parlamentarų ministrui raštui pateiktus klausimus dėl reikalavimų kandidatams į gydymo įstaigų vadovų konkursus pokyčių.
„Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą, svarbu, kad dirbantiems, siekiantiems, besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos“, – pridūrė jis.
Grupė Seimo narių iš kelių opozicinių frakcijų A.Dulkio teiravosi, kuo vadovaujantis buvo nuspręsta nutraukti pirmąjį Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo konkursą ir pretendentams panaikintas pedagoginio vardo reikalavimas.
Pirmasis konkursas buvo nutrauktas, nes teigta, kad nemažai potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti dėl formalaus reikalavimo neatitikimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus.
Antrą kartą rengiamame ligoninės vadovo konkurse dalyvauja 10 pretendentų.
Ministro tvirtinimu, šis atvejis įrodo, kad vadovo posto siekiantys žmonės „patikėjo, kad jų pastangas gyvenime valstybė įvertins“.
A.Dulkys priminė, kad Kauno klinikų vadovo konkurse 2018 metais dalyvavo vienas kandidatas, Vilniaus Santaros klinikų 2019 metais – du, Žalgirio klinikų 2018 metais – vienas, o 2020 metais – du.
„Tokie konkursai labiau atitinka vadovų paskyrimą, o ne atrankos procedūrą (...) Kai turime 13 tūkst. medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus giriami Europos ir pasaulio mastu, ar toks kandidatų skaičius normalus? Ne, nenormalus“, – kalbėjo A.Dulkys.
Tuo metu „valstietis“ Eugenijus Jovaiša priekaištavo ,kad supaprastinti reikalavimai lems, kad į vadovus pretenduos ir jais taps „labai nekaip kvalifikuoti“ žmones.
Jis prognozavo, kad nauja „praktika persikels į teisminę erdvę“.
