Pasak Arūno Dulkio, jei per protingą terminą nebus reaguojama į kontrolierių išvadas, įstaigą gali palikti gabūs specialistai, nebematydami prasmės joje dirbti.
„Jeigu nebus reaguojama į sisteminius auditus, tai tada tampa, kad diskredituojama apskritai mūsų institucijos veikla, jos prasmė“, – trečiadienį konservatorių frakcijoje pareiškė A.Dulkys.
Valstybės kontrolė neseniai pirmą kartą kompleksiškai pažvelgė į valstybės turtą ir jas valdančias įstaigas ir konstatavo, kad valstybės lėšos naudojamos neefektyviai.
Anot A.Dulkio, kyla abejonių, ar Valstybės kontrolei apsimoka daryti atskirų sektorių auditus, jei su valstybės pinigais ir jų panaudojimu „nesitvarkoma iš esmės“.
„Po šių sisteminių auditų pateikimo visuomenei mes toliau klausime – jeigu pagal mūsų ataskaitas nebus daromi veiksmai, kokia yra tolesnė prasmė kažkokių mažesnių, atskiruose sektoriuose atliekamų mūsų auditų“, – pareiškė A.Dulkys.
Jo teigimu, Valstybės kontrolė nemato prasmės atlikti, pavyzdžiui, su energetika susijusių auditų, jeigu nėra patvirtinta nacionalinės šalies energetikos strategijos.
„Turime daug jaunų gabių perspektyvų auditorių. Jie visi kibo į šituos auditus, įdėjo daug darbo. Jeigu per protingą laiką šities žmonės nepamatys, kad pagal jų darbą valstybėje kažkas keičiasi, jie paliks valstybės tarnybą, mūsų instituciją ir tiesiog ieškos prasmingo darbo kažkur kitur“, – įspėjo A.Dulkys.
Valstybės kontrolierius taip pat sako, kad reikia svarstyti klausimą dėl valstybės investicijų programos panaikinimo.
„Mūsų nuomone, dėl valstybės investicijų programos galima kelti klausimą net iki jos atsisakymo. Dėl to, kad dubliuoja, turinys pats save diskredituoja ir su investicijomis neturi nieko bendro. Projektų pradėjimas ar jų įkėlimas į valstybės investicijų programą neturi jokio ryšio su prioritetais“, – sakė A.Dulkys.
Valstybės investicijų programai kasmet skiriama po 14–16 proc. biudžeto lėšų – pernai maždaug 1,4 mlrd eurų, iš kurių panaudota 1,2 mlrd. eurų.