Išbandymo dėl pasitikėjimo Seimo salėje laukiantis A.Jakubauskas šiomis dienomis priverstas prisiminti beveik trylikos metų senumo istoriją.
Suprasti akimirksniu
- Rusijos URM oficialiame puslapyje skelbiama, kad A.Jakubauskas 2008 metais apdovanotas vyriausybinės tėvynainių reikalų užsienyje komisijos padėkos raštu.
- A.Jakubauskas teigia tokio apdovanojimo negavęs, o šią rusų oficialiai skelbiamą informaciją jis vadina bandymu sukompromituoti.
- 2009 ir 2012 metais išleistą knygą „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“, kurią A.Jakubauskas rašė su dar dviem autoriais, yra parėmusi ta pati Rusijos vyriausybinė tėvynainių reikalų užsienyje komisija.
- Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusijos vyriausybinė tėvynainių komisija yra pagrindinis Kremliaus įtakos įrankis posovietinėje erdvėje, todėl paaiškėję faktai yra rimtas dalykas, kurį reikia aiškintis, o galbūt net ir tirti.
- A.Jakubauskas 2011 metais yra gavęs ordiną „Už tarnystę Imperatoriaus rūmams, tėvynei ir Rusijos stačiatikių bažnyčiai“ iš Rusijos imperatoriškųjų namų.
- Anot A.Jakubausko, ordiną Rusijos imperatoriškiesiems namams jis grąžino Rusijai okupavus Krymą.
- Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikina, kad apie A.Jakubauską rūpestį keliančios informacijos iš jį tikrinusių tarnybų nebuvo.
Oficialiame Rusijos URM puslapyje galima rasti 2008 metais vyriausybinės tėvynainių reikalų užsienyje komisijos padėkos raštu apdovanotų asmenų sąrašą.
Rusijos vyriausybinė komisija nurodo tais metais iš viso apdovanojusi 6 žmones iš Lietuvos. Vienas iš jų – dabar LGGRTC vadovaujantis A.Jakubauskas.
Rusijos URM puslapyje rašoma, kad A.Jakubauskas apdovanotas kaip Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.
A.Jakubauskas: čia yra „antis“
Tačiau A.Jakubauskas 15min kategoriškai paneigė gavęs tokį apdovanojimą ir patikino, kad tai gali būti bandymas jį sukompromituoti.
Jokių tėvynainių apdovanojimų nesu gavęs.
„Pasakysiu taip: čia yra „antis“. Jokių tėvynainių apdovanojimų nesu gavęs. Mačiau internete pakabinta (informacija – aut.). Bet čia gal jiems buvo tikslinga tai padaryti, kadangi aš visą sąmoningą gyvenimą dar nuo 1988-1989 metų – dar buvau studentas – užsiimu pagalba Krymo totoriams. Tai, ko gero, kad sukompromituotų mane Krymo totorių akyse, matomai, ta feikinė žinia ir buvo paleista“, – 15min paklaustas apie apdovanojimą sakė A.Jakubauskas.
Kai pradėjau padėti Krymo totoriams, tai aš buvau įrašytas į juodąjį sąrašą įvažiuoti į Rusiją.
„Jie patalpino, kad suklaidintų visuomenę, kadangi... Galiu jums pasakyti vieną dalyką – kai pradėjau padėti Krymo totoriams, tai aš buvau įrašytas į juodąjį sąrašą įvažiuoti į Rusiją“, – pasakojo jis.
A.Jakubausko teigimu, jis Rusijoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, kelis kartus jam buvo neišduota viza atvykti į šią šalį.
„Man buvo pasakyta, kad negaliu gauti vizos, nes neva neleidžia išduoti „centras“, tai, suprask, URM. Tai aš apsiraminau ir penkerius metus nevažiavau nei į Rusiją, nei į Baltarusiją, kadangi aš žinau, jog automatizmo principas veikia. Važiuojant į Rusiją arba Baltarusiją, jei esi persona non grata, tai tu negali įvažiuoti į kažkurią šalį“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
Jis teigė matęs apie jį platinamą informaciją ir dar kartą pabrėžė tokio apdovanojimo negavęs.
„Bent apie tokį nežinau“, – pridūrė jis.
Seimo salėje aiškino, kad yra patikrintas
A.Jakubauskas 15min pabrėžė, kad garbės rašto iš Rusijos klausimas nėra naujas – jis buvo keliamas Seimo salėje prieš jį paskiriant vadovauti LGGRTC.
„Tai aš ir pasakiau, kad aš negavau tokio apdovanojimo ir nežinau, kodėl klaidinama visuomenė šiaip yra“, – sakė jis.
Tai, apie ką kalbėta prieš paskiriant A.Jakubauską vadovauti LGGRTC, galima rasti Seimo posėdžių stenogramoje.
Iš jos matyti, kad A.Jakubauskas parlamentarams tiesiai neteigė negavęs tokio apdovanojimo.
Jis tik pabrėžė, kad jo tinkamumas eiti pareigas buvo tikrinamas Lietuvos tarnybų.
Praėjusiųjų metų birželį prieš balsavimą dėl A.Jakubausko kandidatūros konservatorius Arvydas Anušauskas kvietė kandidatą būti kuo labiau atviru.
Aš norėčiau pasakyti, kad pagal Lietuvos Respublikos procedūras mano patikra yra atlikta.
„Kaip žinote, jau daugiau kaip dešimtmetį ar ilgiau, Rusija yra konsolidavusi lėšų teikimą tėvynainių organizacijoms per ambasadą ir atitinkamą tėvynainių tarybą. (...) Tame sąraše, kuris buvo paskelbtas 2009 metais apie apdovanotuosius už 2008 metus, yra jūsų pavardė, bet yra ir kitų pavardžių“, – kalbėjo A.Anušauskas, pabrėžęs, kad „tie garbės raštai netrukdo eiti tam tikras pareigas, tiesiog apie tai reikia kalbėti atvirai“.
Atsakydamas jam A.Jakubauskas teigė:
„Aš norėčiau pasakyti, kad pagal Lietuvos Respublikos procedūras mano patikra yra atlikta. Patikra buvo atliekama apie 40 dienų. Kitas dalykas. Noriu pasakyti, kad aš esu persona non grata įvažiuoti į Rusijos Federaciją. Jeigu tas paskvilis jus pasiekė prieš dvi dienas, tai jūs turbūt turite suprasti, iš kur to paskvilio dygsta ausys.“
Vyriausybinė komisija nurodoma kaip parėmusi A.Jakubausko knygą
Kitą dieną po 15min pokalbio su A.Jakubausku redakcija gavo informacijos apie tai, kad minėta Rusijos vyriausybinė komisija, kuri, kaip teigia LGGRTC vadovas, siekia jį sukompromituoti, parėmė 2009 metais pasirodžiusios, o 2012 metais perleistos knygos „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“ išleidimą.
Apie tai skelbiama pačioje knygoje. Joje nurodoma, kad jos leidimą finansavo ne tik Lietuvos Kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos ambasada Lietuvoje, Kauno apskrities totorių bendruomenė, keli privatūs asmenys, bet ir Rusijos Federacijos tėvynainių užsienyje reikalų komisija.
15min žiniomis, ši komisija kaip iš dalies finansavusi knygą nurodoma tiek 2009 metų, tiek 2012-ųjų leidimuose.
Knygą A.Jakubauskas rašė kartu su dar dviem autoriais.
Apie finansavimą knygai A.Jakubauskas pasisakė trečiadienį savo feisbuko paskyroje. Jis teigė, kad renkant medžiagą archyvuose dirbta mažiausiai septynerius metus.
Jis pabrėžė, kad į knygą patalpintos žymiausių Lietuvos totorių biografijos nuo Žalgirio mūšio iki mūsų dienų.
Anot A.Jakubausko, „knygos leidimą parėmė LR Kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje“.
„Dėl knygos leidimo buvo kreiptasi į Tatarstano Respublikos Kultūros ministeriją. Kadangi Tatarstanas nėra savarankiška valstybė, jos skirtos lėšos buvo pervestos tiesiai spaustuvei “Aušra„ Kaune per Rusijos Federacijos bendratautiečių užsienyje reikalų komisiją“, – rašo jis.
Kas yra minėtoji Rusijos vyriausybinė komisija ir ką ji veikia?
Rusijos URM puslapyje rašoma, kad tai yra „koordinuojantis organas, užtikrinantis koordinuotus vykdomosios valdžios institucijų veiksmus įgyvendinant Rusijos Federacijos valstybinę politiką užsienyje gyvenančių tėvynainių atžvilgiu.“
Komisijai jau daug metų pirmininkauja Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
M.Laurinavičius: komisija – Kremliaus įtakos įrankis
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) analitikas Marius Laurinavičius 15min teigė, kad A.Jakubausko aiškinimai, jog Rusijos URM skelbiama informacija yra bandymas jį sukompromituoti, neįtikina.
„Šį klausimą reikia kelti būtinai. Nes ta komisija yra pagrindinis Kremliaus įtakos įrankis – bent jau posovietinėje erdvėje. Ir kai šios organizacijos vardu yra įteikiamas garbės raštas ar kad ir koks apdovanojimas Lietuvos piliečiui, čia reikalingi mažų mažiausiai labai aiškūs paaiškinimai.
Ir tokio paaiškinimo, kad dabar jį neva kažkas nori sukompromituoti tikrai neužtenka. Nes ta informacija, kurią aš pats mačiau ir seniai aš ją esu matęs – tai yra oficialiai Rusijos skelbiama informacija ir ji niekaip nesusijusi su dabartiniais įvykiais. Ji yra to laikotarpio ir kažkaip tuo metu A.Jakubauskas neneigė, kad jis gavo tą garbės raštą“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Jo teigimu, tai yra rimtas dalykas, kurį reikia aiškintis, o galbūt net ir tirti.
„Bet kas, žmonės, kurie nėra susiję su ta organizacija, nėra apdovanojami“, – pabrėžė jis.
Analitiko teigimu, išvada peršasi vienintelė – A.Jakubauskas kažkuo nusipelnė tėvynainių reikalų užsienyje komisijai.
M.Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad jei ši situacija būtų susiklosčiusi dabar, kai A.Jakubauskas vadovauja centrui, būtų galima kalbėti apie bandymus jį kompromituoti.
Anot jo, lieka klausimas, kodėl Rusijai reikėjo tuo metu kompromituoti A.Jakubauską, jei jis nėjo svarbių šiai šaliai pareigų. Analitikas įsitikinęs, kad Rusija tam neturėjo jokio pagrindo.
Jis, kaip istorikas, turėtų tai suprasti, jis pats turėjo šį klausimą iškelti ir atsiriboti.
„Kai tai yra 2009 medžiaga, kai ji oficialiai skelbta oficialiuose Rusijos tinklalapiuose ir jos niekas iki šiol nepaneigė, man kyla didelių klausimų kaip tai gali būti netiesa ir kaip tai gali būti susiję su kokiu nors jo kompromitavimu“, – pabrėžė jis.
Analitiko teigimu, ši situacija panaši į bandymą kažką nuslėpti.
Anot jo, kai žmogus neturi ko slėpti, jis aiškiai pasako ir atsiriboja.
Tai, įsitikinęs M.Laurinavičius, A.Jakubauskas galėjo padaryti dar tuo metu, kai buvo svarstomas jo skyrimo į pareigas klausimas.
„Jei žmogus supranta, kas yra Rusijos grėsmės, o jis, kaip istorikas, turėtų tai suprasti, jis pats turėjo šį klausimą iškelti ir atsiriboti. Jei jis to nepadarė, jau kyla klausimų“, – pabrėžė jis.
V.Pranckietis: jokių blogų signalų nebuvo
Į LGGRTC vadovus A.Jakubausko kandidatūrą pernai metais pateikė tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Patikimumą tikrino tie, kuriems priklauso pagal įstatymą, ir tai buvo atlikta. Ir aš nebūnu informuotas apie tai, tik žinau, kad gaunu teigiamus atsakymus“, – antradienį 15min sakė su Liberalų sąjūdžiu į Seimą išrinktas politikas.
Tačiau ar A.Jakubauskas praėjo ir Valstybės saugumo departamento (VSD) filtrą, jis pasakyti negalėjo, nes neprisiminė.
V.Pranckietis svarstė, kad kadangi centras dirba su slaptais dokumentais, vadovas turėtų turėti leidimą dirbti su slapta informacija. Šiuos leidimus išduoda VSD.
Anot jo, jei būtų buvę kokių nors blogų signalų apie kandidatą, tai būtų buvę išsiaiškinta, tačiau tokių nebuvo.
V.Pranckiečio teigimu, A.Jakubausko kandidatūrą jam pateikė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Aš atlikau tokią funkcinę notarinę praktiškai pagal Statutą man priklausančią pareigą pateikti Seimui.
„Pradžioje jie siūlė keturis, aš prašiau apsispręsti dėl vieno. Kai jie nusprendė dėl vieno, aš atlikau tokią funkcinę notarinę praktiškai pagal Statutą man priklausančią pareigą pateikti Seimui“, – aiškino V.Pranckietis.
Romanovų namų apdovanojimą teigia grąžinęs
Rusijos vyriausybinė tėvynainių reikalų užsienyje komisija – ne vienintelė institucija Rusijoje, kuri skelbia apdovanojusi A.Jakubauską.
Dabartinio LGGRTC direktoriaus pavardę galima rasti sąraše asmenų, 2011 metais apdovanotų „už tarnystę Imperatoriaus rūmams, tėvynei ir Rusijos stačiatikių bažnyčiai“.
Nurodoma, kad A.Jakubauskui trečiojo laipsnio Šventojo Stanislavo ordiną skyrė Rusijos imperatoriškieji namai.
A.Jakubauskas 15min patvirtino šį apdovanojimą gavęs, tačiau tikino jį seniai grąžinęs.
Tuo apdovanojimu Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių buvo apdovanotas ne vienas.
„Galiu paaiškinti situaciją: Šventojo Stanislavo ordinas buvo įsteigtas Lenkijos karalystės 1765 metais, iki Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, reiškia, tai buvo ir lietuviškas apdovanojimas. Bet kai Lietuva ir Lenkija buvo inkorporuotos į Rusijos imperiją, Rusijos imperija įtraukė šį apdovanojimą į savo apdovanojimų sąrašą. Kai buvo nuversta Romanovų dinastija Rusijoje, apdovanojimas atgaivintas po 1990 metų“, – aiškino A.Jakubauskas.
Jis pabrėžė, kad tai – visuomeninis apdovanojimas, ne valstybinis, jis skiriamas už kultūrinę veiklą.
„Tuo apdovanojimu Lietuvos kultūrai nusipelniusių žmonių buvo apdovanotas ne vienas“, – pabrėžė pašnekovas.
LGGRTC direktorius sakė, kad Rusijai okupavus Krymą jis šio apdovanojimo atsisakęs.
„Atsisakiau šio apdovanojimo ir parašiau, kad aš tą apdovanojimą grąžinu. Tai buvo apdovanojimas už knygos išleidimą, bet kadangi įvyko Krymo okupacija, aš jo atsisakiau ir automatiškai aš nesu apdovanotas ir apie tai galiu viešai pasakyti“, – kalbėjo jis.
A.Jakubauskas teigė apie ordino atsisakymą imperatoriškiesiems namams parašęs elektroniniu paštu.
„Jei neklystu, aš jį išsiunčiau paštu atgal, taigi, aš jo neturiu ir esu išbrauktas iš apdovanotųjų sąrašo“, – teigė jis.
M.Laurinavičiaus teigė, kad jam, tyrinėjančiam Rusijos grėsmes, šis apdovanojimas yra „dar vienas signalas, kad čia kažkas negerai“.
Tačiau jis pabrėžė, jog šis ordinas savo svoriu net negali lygintis su vyriausybinės tėvynainių reikalų užsienyje komisijos padėkos raštu.
„Organizacija (Rusijos imperatoriškieji namai – aut.) yra pakankamai, žinoma Rusijoje, nėra marginalinė. Bet tas ordinas yra labiau privatus, tai nėra valstybinio darinio, kuris užsiimtų Rusijos įtaka, apdovanojimas. Tai šiek tiek skirtingi dalykai. Man tai keltų didelių klausimų, bet mažiau, nei garbės raštas“, – pabrėžė jis.
Balsuos dėl likimo poste
Seimo valdyba praėjusį penktadienį pritarė parlamentarės konservatorės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės vadovaujamos Seimo darbo grupės siūlymui atleisti A.Jakubauską iš generalinio direktoriaus praeigų.
Ar atleisti jį iš pareigų artimiausiu metu spręs Seimas.
Darbo grupės išvadose teigiama, kad A.Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kyla susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.
Daug diskusijų sukėlė jo sprendimas iš pareigų atleisti istorikę Mingailę Jurkutę.
Komentuodamas tai A.Jakubauskas sakė, kad tai leis jam pasitikrinti:
„Jei bus nuspręsta, kad pareigūnas, taigi aš, negaliu eiti pareigų – vienas sprendimas, jei bus nuspręsta, kad aš galiu eiti pareigas, tikiuosi, kad netrukdomas galėsiu dirbti iki kadencijos pabaigos, taigi – iki 2025-ųjų liepos 1-osios“.
Penktadienį A.Jakubauskui teko aiškintis dėl Krymo totorių televizijai pasakytų teiginių, kad jo atleidimo siekia „leftistinių pažiūrų“ politinės grupės.
Kaip praėjusią savaitę rašė BNS, interviu televizijai ATR jis tvirtino, kad jo vadovaujamas LGGRTC atstovauja tradicinėms pažiūroms ir susiduria su „leftistinių pažiūrų“ politikų spaudimu. Jis taip pat teigė turintis „sveikos Lietuvos visuomenės“ palaikymą ir neabejojantis, kad Seime nepakaks politinės valios jį atstatydinti.
„Šiuo metu dažnai visokios leftistinės įtakos, ateinančios iš Europos Sąjungos, labai dažnai sumaišo protą jaunimui, dėl to atsiranda noras perrašyti istoriją. Deja, Lietuvoje iškilo istorikų mokykla, kuri kitaip traktuoja savo tėvynę, savo šalį, nei istorikai, dirbę daugelį metų, ypač po nepriklausomybės atgavimo, kurie sukūrė Lietuvos praeities paveikslą – ypač vokiečių, sovietinės okupacijos, Holokausto, ginkluoto pasipriešinimo“, – kalbėjo A.Jakubauskas.
A.Jakubauskas vadovauti LGGRTC pradėjo pernai vasarą.
Nuo 2003 metų jis yra Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, nuo 2015 metų – Pasaulio Krymo totorių kongreso sekretoriaus pavaduotojas.
