A.Juozaičio sprendimo paskelbimą galite stebėti čia.
„Iš visos širdies skelbiu: kandidatuosiu prezidento rinkimuose“, – pareiškė A.Juozaitis, o šį pareiškimą palydėjo audringi bendražygių plojimai.
„Mes nebekuriame bendro gėrio valstybės“, – aiškindamas savo kandidatavimo motyvus kalbėjo jis.
Apkaltino neoliberalizmą
„Kalčiausia Lietuvos išsivaikščiojimo idėja yra neoliberalizmas“, – skelbė apie kandidatavimą į prezidento postą paskelbęs filosofas, kurio manymu, yra sukurta „dviejų gyvenimų Lietuva“, kur antrojoje daug nusivylusių žmonių.
„Pasakoma: emigruokite, jei nepatenkinti... Čia bus atvežti kiti“, – kalbėjo filosofas.
Jo teigimu, nėra tikro ryšio tarp verslo ir žmogaus. „Tarpe turėtų būti politika, bet politikos nėra žmogui“, – tikino A.Juozaitis.
„Išnaikinti netgi linai. Juos iš Kinijos atsiveža“, – piktinosi jis.
„Keturi tvirtovės bokštai“
„Mūsų tvirtovės bokštus aš matau keturis: kalba, šeima, nacionalinis tautinis švietimas, ketvirtasis – teisingumas. Visi šie bokštai yra gerokai paardyti ir jų sargyboje tik vienas kitas žmogus“, – aiškino jis.
„Korporacijų įtaka teisėsaugai turi būti mažinama, griežtinant prokuratūros sistemą. Antikorupcijos ir teisėsaugos Lietuva“, – sakė A.Juozaitis.
Kandidatas pabrėžė, kad ES ar kitos organizacijos „išsaugoti tų keturių bokštų nepadės“.
„Aš griežtai pasisakau už tėvynių Europą“, – skelbė jis. „Nėra globalios Lietuvos. Globali Lietuva išnyks tą pačią akimirką, kai išnyks Lietuva čia“, – pridūrė filosofas.
A.Juozaitis teigė, kad eskaluojamas karinis pavojus nėra toks pavojingas Lietuvai. Jis ragino sulaikyti „pavojingiausią armiją“, kuria vadino iš tėvynės išvykstančius jaunus žmones.
„Griežtas ne globaliai Lietuvai. Griežtas ne dvigubai pilietybei“, – skelbė A.Juozaitis. Jo teigimu, jis ir jo komanda palaiko „Lietuvos paso“ idėją, kuri išsaugos ryšį su tėvyne.
Savo kalbą A.Juozaitis baigė deklamuodamas Maironio eiles ir ragindamas nepalikti tėvynės, kad „motinos paskui neverktų“.
Užsienio politikos nesureikšmina
Komentuodamas šūkį „Lietuva – lietuviams“, A.Juozaitis sakė, kad nemato problemos šioje Vinco Kudirkos ištarmėje.
„Aš negirdėjau, kad kas šauktų, jog Lietuva TIK lietuviams. Nemanau, kad pasaulis turėtų dėl mūsų šito švelnaus šūkio jaudintis“, – tikino jis.
„Aš nemanau, kad užsienio politika yra svarbiausia prezidento veiklos kryptis. Svarbiausia yra išsaugoti Lietuvą, žmonėms galimybes“, – teigė kandidatas į prezidento postą.
Filosofas penktadienį Lietuvos radijui ir televizijai (LRT) sakė, kad jo apsisprendimą lėmė „Sąjūdžio laikų nuojautos, kad bus vis blogiau, jeigu mes nieko nedarysim ir neatnaujinsim politikos“.
A.Juozaičio kalbą trumpu pristatymu ir išreikštu palaikymu pradėjo Biržų rajono meras Valdemaras Valkiūnas. Kalbą salėje stebėjo ir buvęs Darbo partijos Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas.
A.Juozaitis Vilniaus universitete yra apgynęs filosofijos daktaro disertaciją, jis yra 1976-ųjų Monrealio olimpinių žaidynių plaukimo bronzos medalininkas. Jis buvo vienas Sąjūdžio iniciatorių, kelių kultūrinių leidinių redaktorius ir leidėjas. 2001–2003 A.Juozaitis patarinėjo tuometiniam premjerui Algirdui Brazauskui švietimo klausimais, 2004–2009 dirbo Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje, 2012–2017 metais ėjo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidento pareigas. Nuo 2013 m. A.Juozaitis yra Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. Sveikatos mokslų fakulteto docentas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovių atliekamose apklausose A.Juozaičio pavardė, teiraujantis, ką rinkėjai palaikytų prezidento rinkimuose, nešmėžuoja. Arba į apklausas jo pavardė, kaip galimo kandidato, nėra įtraukiama.
„Istorinė klaida“
Pastaruoju metu A.Juozaitis aktyviai komentuoja dvigubos pilietybės klausimą ir dėl jo kritikuoja valdančiuosius. Filosofas taip pat peikia globalizacijos poveikį Lietuvai.
A.Juozaičio įsitikinimu, 1990-aisiais Aukščiausiosios Tarybos pirmininku turėjo tapti ne Vytautas Landsbergis, o A.Brazauskas. Tokią poziciją A.Juozaitis yra išdėstęs 1990 metų kovą publikuotame dienraščio „Lietuvos rytas“ tekste „Istorinė klaida“.
„Įsivaizduoju, kad galėjo būti taip: likus dviem kandidatūroms Aukščiausiosios Tarybos pirmininko postą, V.Landsbergis padėkoja deputatams už pasitikėjimą ir korektiškai atsisako savosios, siūlydamas (o gal net prašydamas) balsuoti už konkurentą, sau paprašydamas pavaduotojo vietos“, – rašė A.Juozaitis.