„Žvelgiant į ateitį, tas sprendimas yra gana toliaregiškas, jeigu S.Skvernelis nori tęsti politinę karjerą ateityje. Jo kaip ministro autoritetas ir reputacija yra geri, visuomenė juo pasitiki ir šiuo metu atsistatydindamas jis pasitraukia į šalį iš gana keblios situacijos, neaštrina konflikto ir pasilieka galimybę toliau dalyvauti politinėje veikloje“, – BNS penktadienį sakė A.Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas.
Pasak jo, S.Skvernelio apsisprendimui įtakos galėjo turėti ilgai besitęsiantis konfliktas su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, vėl paaštrėjęs po ketvirtadienio nakties įvykių, kai jiedu susikirto vykstant su automatu pabėgusio vyro paieškos operacijai.
Kita vertus, A.Krupavičius atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus reikalų ministras galėjo ir toliau likti pareigose, nes tiesaus nepasitikėjimo juo nepareiškė nei premjeras, nei prezidentė.
„Jo perspektyvos priklausė iš esmės nuo dviejų pareigūnų, tai yra premjero pozicijos, kuris viešuose komentaruose sakė, kad S.Skvernelis gali eiti pareigas ir nebūtina reikalauti politinės atsakomybės, o antras asmuo tai buvo prezidentė. Prezidentė Ezopo kalba kritikavo ministrą, bet irgi nebuvo tiesioginio raginimo atsistatydinti. Tad matyt, kad susiklosčius situacijai, ministras pats priėmė sprendimą“, – sakė politologas.
S.Skvernelis ir policijos vadovybė sulaukė daug kritikos dėl ketvirtadienio vakarą įvykusio incidento, kai įtariamasis pagrobė iš policininkų automatą ir su juo paspruko.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė ketvirtadienio vakarą per pokalbį telefonu su S.Skverneliu nesulaukusi ministro tinkamų paaiškinimų. Pats ministras teigė, kad parlamento vadovė skambučiu trukdė jam dirbti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė stojo L.Graužinienės pusėn, sakydama, kad S.Skvernelis „demonstruoja žemą politinį lygį“ ir „nesupranta savo asmeninės atsakomybės“.
