Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui ir premjerei Ingridai Šimonytei siūlant surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jeigu ne – Vyriausybės pasitraukimas, situaciją plačiai aptarė ir politikai, ir apžvalgininkai.
Ko gero, didesnė balsų dalis linksta, kad tokiu manevru sukelta daugiau sumaišties, nei buvo priartėta prie racionalaus sprendimo, kaip išeiti iš vadinamojo čekių skandalo situacijos.
„Aš irgi čia vis galvoju, kaip čia, kas čia vyksta. Man ne viskas, aišku, patinka ir mūsų pačių veiksmuose. Bet aš taip bandau viską racionalizuoti.
Mano manymu, ką Andrius Tapinas parodė – tai, kad mes valstybėje turime tai, ką aš vadinu taip apibendrintai metaforiškai, t. y. sąžiningumo krize. Visos tos išmokos, išmokėlės ir t. t. Tai gali peraugti į politinę krizę, bet dar iki to nepriėjome“, – Briuselyje žurnalistams kalbėjo A.Kubilius.
Jis teigė, kad G.Landsbergis iš anksto su juo nesikalbėjo apie pirmalaikių Seimo rinkimų galimybę.
Kaip ir dauguma politikų, jis apie tokį siūlymą sužinojo iš žiniasklaidos.
„Aišku, man neatrodė labai strategiškai apgalvota. Matėme ir šnekėjome apie tos rizikos galimybes, kaip čia žmonės tą supras. (...) Dabar visi įsivaizduoja, kad mes čia pasigavome tą neeilinių Seimo rinkimų idėją kaip savaime tokią – reikia rinkimų ir taškas.
Mano manymu, neeiliniai Seimo rinkimai yra vienas iš galimų būdų spręsti, kaip aš sakau, šitą sąžiningumo krizę. Yra ir kitokių būdų, bet jie neišbandyti: eiti į Seimą, dėti ant stalo sąrašą veiksmų, kuriuos reikia padaryti, ir tada tartis, ginčytis arba galų gale prieiti prie išvados, kad ne, tikrai Seimas nepajėgus priimti tokių sprendimų. Tada jau gali kelti klausimą: tai ką darome: sėdime toje, negražu sakyti, mėšlo krūvelėje ir laukiame tiesiog eilinių rinkimų ar kažką darome?“ – komentavo A.Kubilius.