Žygio dalyviai, septyni vyrai ir dvi moterys, rugsėjo pradžioje išjoję Juodosios jūros link, po trisdešimt aštuonių parų žygio Vytauto Didžiojo keliais pasiekė savo tikslą ir, atgaivindami 600 metų senumo istorinę legendą, pagirdė ištverminguosius žemaitukus šios jūros bangose.
Premjeras taip pat pabrėžė, kad jam buvo ypač smagu sekti raitelių kelionę, mat dalį maršruto praėjusią vasarą pats įveikė dviračiu.
„Dalį Baltarusijos kelio vasarą mes pramynėme dviračiais. Bandėme tartis, ar galima būtų daryti jungtinį žygį – dviračių ir žirgų. Labai svarbu yra tai, kad tokiu būdu ne tik Lietuvos istorija grąžinama į šiandienį mūsų vartojimą, bet ir tai, kad Lietuva grąžinama į žirgų augintojų plejadą su žemaitukais“, – kalbėjo A.Kubilius.
Pasididžiavimas – žemaitukai
Savo ruožtu žygio iniciatorius ir raitelių vadas Giedrius Klimkevičius akcentavo, kad Lietuva turi didžiuotis turimais ištvermingais žemaitukais. „Žygis baigtas, gaila, kad ir dalis legendos prarado savo skonį. Teko patvirtinti, kad žirgai visgi geria jūros vandenį. Manau, kad geria tik žemaitukai. Prieš mus juos pagirdyti galėjo tik Vytautas Didysis. Tuo mes džiaugiamės ir tuo pačiu liūdime dėl legendos patvirtinimo“, – žurnalistams sakė G.Klimkevičius.
Vyras taip pat tvirtino, kad žygio metu su Baltarusijos ir Ukrainos piliečiais prisiminė bendrą trijų tautų istoriją ir aptarė ateities viziją. „Kalbėjome apie galimybę artimiau bendrauti, apie galimybę ateityje gyventi be fizinių sienų. Šūkis, kad turime būti artimesni ir gyventi be sienų, yra labai aktualus. Kvietėme ir kviečiu dabar politikus galvoti apie tai, kad sienos kuo greičiau griūtų“, – akcentavo žygio iniciatorius.
Su žygio dalyviais Vyriausybėje penktadienį pasirodė ir garsusi šuo Alšis, prie lietuvių prisidėjęs Baltarusijoje. Ištvermingai visą kelią žygeivius lydėjęs šuo apsigyveno Pakruojo dvare pas G.Klimkevičių.
Mato ekonominę naudą
Tuo tarpu Vilniaus miesto mero pavaduotojas Gintautas Babravičius priminė apie ekonominę naudą, kurią būtų galima gauti artimai bendradarbiaujant su Ukraina. „Vytauto Didžiojo žygiai turėjo ekonominių tikslų. Karai visada susiję su ekonominiais tikslais. Tais laikais tai buvo vandens keliais sujungti jūras. Dabar yra ambicingas, bet vis neprasidedantis projektas „Vikingas“, kuris sujungtų Juodosios jūros uostus ir Klaipėdos uostą. Tai būtų naujas ir greitas būdas gabenti prekes iš Pietų Europos ar net kitų žemynų į Europos šiaurę. Tai turi tikrai didelį ekonominį potencialą“, – kalbėjo G.Babravičius.
Jis taip pat džiaugėsi, kad nors prieš kelionę buvo nuogąstavimų, kaip raiteliai bus sutikti Baltarusijos ir Ukrainos gyventojų, kelionės metu visus nustebino didžiulis jų entuziazmas. „Dabar galime konstatuoti, kad tokio entuziazmo ir šilto priėmimo nesitikėjome. Tą periodą (LDK – 15min.lt) jie priima kaip šviesų, o ne kaip tamsų savo istorijos periodą“, – sakė politikas.
Žygį baigė ne visi
Vytauto Didžiojo kelionę pakartoti pavyko ne visiems dalyviams. Kumelė Alseta nugaišo nuo plaučių uždegimo taip ir nepasiekusi Judosios jūros, dar du žemaitukai patyrė traumų: žirgui Karklui pritrynė balnas, Kokonui sužalota koja.
Žirgus į žygį išleidusio Vilniaus žirgyno direktorius Stasys Svetlauskas prieš kurį laiką duodamas interviu vienam iš šalies internetinių tinklalpių priekaištavo, kad projekto organizatoriai parinko netikusius raitelius, kurie esą nukankino ištverme garsėjančius žirgus.
Sunegalavęs kelionę buvo priverstas nutraukti ir vienas raitelis.
