Buvęs premjeras Andrius Kubilius visiems kandidatams uždavė tokį klausimą:
Kokioje Lietuvoje būsimasis prezidentas nori gyventi 2050 metais? Ko trūksta, kad tai būtų pasiekta? Ir ką ambicingo būsimasis prezidentas nuveiks per artimiausius 5–10 metų, kad 2050 metais būtų realizuota prezidento svajonių Lietuva?
Kandidatų atsakymai – vaizdo įraše.
Vytenis Povilas Andriukaitis piktinasi, kad tokį klausimą užduoda A.Kubilius. „Jis puikus prirašyti vizijų, bet labai prastas, kai stoja jų įgyvendinti. Ir čia yra didelė bėda“, – tikina V.P.Andriukaitis. Pats jis brėžia socialiai teisingos valstybės viziją: „Bent jau per šią prezidento kadenciją reikia padidinti perskirstymą, kad turėtume išteklių finansuoti sveikatos apsaugą, švietimą, mokslą, pensininkus, vaikus. Įveikti skurdą. Mums reikia 33–35 proc. maždaug perskirstymo per penkerius metus. Va štai ir bus vizija, jei tai pasieksime per penkerius metus, tada 2050 m. lengviau bus kai ką nubrėžti.“
Valdemaras Tomaševskis taip pat norėtų socialiai teisingos Lietuvos. „Šis teisingumas turi galioti visiems. Turime sukurti taip veikiančią valstybę, kuri būtų lygiai teisinga visiems. To labai trūksta. Skurdo riba. Apie 20 proc. gyvena žemiau skurdo ribos, kuri irgi nėra įspūdinga. Tą nelygybę turime šalinti.“ Kad tai pasiektų, jis ketina kovoti su kontrabanda, šešėliu, nusikalstama veikla. Taip pat jis žada apmokestinti bankų aktyvus.
Dar V.Tomaševskis žada, kad Lietuvos bus daugiau Lietuvos piliečių. „Dalis grįš iš užsienio, mes turime didinti gimstamumą, skatinti šeimas, stiprinti šeimos instituciją ir galima pasiekti, kad Lietuvoje, aišku, negyvens 4 mln., kaip buvo sakoma tų pačių konservatorių, tai lozungai, bet realiai nors padidinti žmonių skaičių 10–15 tūkst. prieaugis būtų per metus, tai apie pusę milijono galima pasiekti ir kad grįžtų kokie 200 tūkst. piliečių mūsų, tai 3,5 mln. mes galime turėti valstybę“, – svajoja kandidatas.
Naglis Puteikis norėtų, kad pajamų nelygybės indekso rodiklis Lietuvoje pasiektų ES vidurkį.
Valentinas Mazuronis norėtų gyventi laisvesnėje ir teisingesnėje Lietuvoje, todėl jis siektų mažinti biurokratijos, draudimų.
Arvydas Juozaitis sako nesvajojantis išplėsti Lietuvos teritorijos. „Įgyvendinant šią viziją arba svajonę iki 2050-ųjų reikėtų veikti dabar, o kalba yra apie regionų gaivinimą. Negalima galvoti, kad 2,5 miestų Lietuva bus gyvybinga“, – sako jis.
Taip pat A.Juozaitis nori iš esmės pakeisti švietimo sistemą, kad „mokinys, baigdamas mūsų mokyklą, žinotų, kad jo energijos ir žinių reikia tėvynei daugiau negu pasauliui, pasaulio ilgesiui jame arba pasauliui jo reikia“.
Mindaugas Puidokas nori, kad Lietuva išliktų lietuviška. „Kad mes kalbėtume savo gimtąja kalba, kad mes išlaikytume savo papročius, kultūros ypatumus“, – apibūdino jis. M.Puidokas atsakymui į klausimą skyrė apie dešimt minučių, pradėjo nuo tautinių kostiumų, teisingumo poreikio ir baigė siūlymu politinėms partijoms susitarti, kad strateginėse srityse būtų išlaikomas stabilumas.
Gitanas Nausėda svajoja apie turtingą, brangios darbo jėgos, aukštos pridėtinės vertės kūrimo valstybę.
„Šioje valstybėje žmonės ne tik norės gyventi, bet grįš ir emigravusieji. Turistai mėgs mūsų kraštą dėl to, kad jis yra gražus, nes jis yra pristatytas tinkamai užsienio turistams. Tai turi būti taiki socialiniu požiūriu valstybė, nekamuojama streikų, nekamuojama priešpriešų, politinių krizių“, – sako jis.
Prezidentui, pasak G.Nausėdos, čia yra nemažai darbo įveikiant regionų atskirtį, kalbantis su politinėmis partijomis apie ilgalaikes nacionalines programas, kurios aprėptų viešojo sektoriaus finansavimą, labai svarbių visuomenei grupių, tokių kaip sveikatos apsaugos darbuotojų, mokytojų, kultūrininkų, valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimo klausimus.
Ingrida Šimonytė norėtų gyventi šalyje, kurioje žmonės pasitiki vieni kitais, kurios vaikai yra patys laimingiausi.
„Yra sritys, kur mes privalome tiesiog susitarti ir apsispręsti. Tie sprendimai turi kainas ir mes turime su žmonėmis atvirai apie tas kainas kalbėti, o ne bandyti visa tai pakasti po kilimu ir vaidinti, kad viskas kažkaip pasidarys“, – sako ji. Pasak I.Šimonytės, svarbu susitarti švietimo, viešųjų paslaugų, kokybiškos valstybės tarnybos ir viešojo administravimo, teismų ir kovos su korupcija klausimais.
Vienintelis Saulius Skvernelis 15min prezidento rinkimų projekte dalyvauti atsisakė motyvuodamas esą neturi tam laiko.
Visus kandidatų atsakymus rasite jų asmeniniuose profiliuose projekte „PAŽINK KANDIDATĄ“.
