„Opozicija bus priversta tirti Premjero Kanclerio veiksmus, o vėliau ir konkrečių Kanceliarijos darbuotojų veiksmus, kurie buvo priversti atlikti neteisėtus veiksmus ir ištrinti tą nelemtąjį įrašą“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo politikas.
Anot A.Kubiliaus, „iki šiol visa nieko neįtikinanti Premjero viešųjų ryšių strategija, aiškinant apie automatiškai išsitrinančius įrašus ir apie tai, kad Vyriausybės kanceliarijos reglamento nuostatos dėl privalomo įrašų išsaugojimo dėl kažkokių neaiškių priežasčių neveikia, buvo skirta tik tam, kad niekas neimtų ieškoti konkretaus Kanceliarijos Petro ar Marytės, kurie buvo priversti paspausti kompiuterio klavišą ir ištrinti tą įrašą“.
Atras „tą Petrą ar Marytę“
Antradienį valdančiųjų balsais Seimas nepriėmė opozicijos inicijuoto rezoliucijos projekto dėl premjero Sauliaus Skvernelio vaidmens sunaikinant Vyriausybės pasitarimo įrašą. Po šio balsavimo opozicija, A.Kubiliaus teigimu, atras „tą Petrą ar Marytę“ ir „paklaus, kas jiems davė nurodymą įrašą ištrinti“.
„Atsakymai gali būti labai nemalonūs ir Kancleriui, ir Premjerui, – aiškina konservatorius, – ir aiškiai įrodantys, kad jų veiksmai neturėjo nieko bendro su įsipareigojimu sąžiningai tarnauti demokratijai.“
Visa tai, anot parlamentaro, vyks tik todėl, nes valdantieji savo balsavimais esą skandina premjerą S.Skvernelį.
„Kodėl? Ar todėl, kad nesupranta savo balsavimo pasekmių, ar todėl, kad tokių pasekmių ir siekia? Tik Skvernelis ir žino atsakymą į šį klausimą“, – įrašą socialinėje erdvėje užbaigia A.Kubilius.
Vyriausybės kanceliarija: įrašas ištrinamas automatiškai
Rezoliucijos projektu, kurį antradienį nenumatyto Seimo posėdžio metu parlamentarai atmetė, buvo reikalaujama, kad premjeras duotų nurodymą atkurti sunaikintą Vyriausybės pasitarimo įrašą ir sudarytų galimybę su juo susipažinti visuomenei ir žiniasklaidai.
Parlamentarams projektą atmetus, opozicija pranešė sieksianti, kad sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo istoriją aiškintųsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Anksčiau Vyriausybės kanceliarija 15min teigė, kad „įrašas ištrinamas automatiškai kompiuterinių priemonių pagalba“. Tačiau atsisakė parodyti, kaip įrašai yra naikinami, nes tai, pasak Vyriausybės, susiję su kibernetiniu saugumu. Žurnalistams nebeteikiamos jokios detalės apie įrašo sunaikinimo aplinkybes, motyvuojant, jog tai – saugumo klausimas. Vyriausybė net neatsakė į klausimą, ar premjero komanda klausėsi sunaikinto įrašo, nes tai, pasak kanceliarijos, irgi yra susiję su kibernetiniu saugumu.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas yra atskleidęs tikslią valandą, kada buvo sunaikintas minėtas įrašas. Dėl šios informacijos atskleidimo Vyriausybė pradėjo tarnybinį tyrimą.
Antradienį svarstant rezoliucijos projektą S.Skvernelis nedalyvavo, nes lankėsi Marijampolėje. Opozicijos iniciatyvą dėl rezoliucijos jis siejo su artėjančiais rinkimais, tikino, kad yra veliamas į „tuščias, beprasmes politines intrigas“.
Sunaikinto pasitarimo įrašo istorija
Pataisos, kurios žurnalistams būtų sudariusios galimybę neatlygintinai naudotis registrų duomenimis, Vyriausybės pasitarime svarstytos spalio 3 dieną. Tuomet atidėjus sprendimą, žurnalistai pareikalavo pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas.
15min žiniomis, šiame pasitarime premjeras S.Skvernelis spalvingai pasisakė apie žodžio laisvę. Tai 15min patvirtino ir pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
Žurnalistų sąjunga dėl Vyriausybės atsisakymo suteikti pasitarimo įrašą rengia kreipimąsi į teismą. Kompetentinga institucija – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba – yra išaiškinusi, kad žurnalistai turi teisę susipažinti su įrašu, o neteikdama informacijos Vyriausybė trukdo žurnalistams vykdyti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę.
Įrašas buvo sunaikintas nepaisant ir pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento. Naujienų agentūra BNS atskleidė, kad reglamentas numato, jog Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti laikomi duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve. Kanceliarija teisinasi, esą kiti reglamentai yra aukščiau ir įrašų saugoti neįpareigoja.
Didelė dalis duomenų – neprieinami
Premjeras dėl sunaikinto įrašo ne kartą aiškinosi Seime, jis teigė, kad viskas buvo padaryta pagal teisės aktus. Tačiau premjeras neatsakinėjo į klausimus apie jo paties Vyriausybės tvarką, kuri numato įrašų saugojimą. S.Skvernelis tvirtino, jog visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti.
Vyriausybė pareiškė atsisakanti atkurti sunaikintą pasitarimo įrašą, nes „garso įrašo atkūrimas nėra reglamentuotas, todėl (Vyriausybė – 15min) neturi pagrindo spręsti dėl jo atkūrimo.“
Po kilusio skandalo Vyriausybė patvirtino laikinus sprendimus, kuriais Lietuvos žurnalistams sugrąžinama neatlygintina prieiga prie dalies Registrų centro duomenų. Taip pat įstatymo projektas yra pateiktas Seime.
Tačiau didelė dalis svarbių duomenų, kurie anksčiau buvo prieinami žurnalistams, lieka po užraktu. Žurnalistai negalės gauti archyvinių duomenų apie nekilnojamąjį turtą ir įmonių akcininkus. Šie duomenys žurnalistiniams tyrimams yra labai svarbūs. Politikai žada dėl to peržiūrėti teisės aktus, bet nėra aišku, kada tai bus padaryta.
15min pirmadienį taip pat rašė, kad prieš kelias dienas Vyriausybė iš interneto ištrynė visus savo viešų posėdžių vaizdo įrašus.