„Projekto pavadinimas nėra taip svarbu. Svarbu, kad būtų pinigai ir kad būtų projektai, į kuriuos tie pinigai eitų ir duotų tą laukiamą rezultatą – ekonomikos augimą“, – BNS sakė konservatorius.
Paramą naujam ES investiciniam planui ketvirtadienio vakarą išreiškė dešinioji Europos liaudies partija, pasveikinusi „Lietuvos pasiūlymą dėl „Europos plano Ukrainai“. Šios partijos vadovai ir atstovai bendrame pareiškime konstatavo, kad toks planas būtų pirmas žingsnis užtikrinant Ukrainai ilgalaikę paramą.
ES finansinės paramos Ukrainai idėją, neformaliai pavadintą Maršalo planu, A.Kubilius iškėlė pernai. Jis su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu aplankė daugelį svarbiausių Vakarų Europos sostinių. Dėmesį šiam planui skyrė ir Lietuvos Vyriausybė.
Tačiau į Rytų partnerystės viršūnių susitikimą penktadienį atvykusi prezidentė D.Grybauskaitė teigė, kad pirmiausia Ukraina turi įrodyti galinti efektyviai išnaudoti jai šiuo metu skiriamą paramą.
„Pirmiausia turime labai rimtai matyti administracinius gebėjimus panaudoti tas lėšas ir tą pagalbą, kuri yra, ir (tada) poreikiui esant kurti naujus instrumentus“, – sakė prezidentė.
Pasak jos, papildomi pinigai Ukrainai gali būti skirti iš ES investicinio plano trečiosioms šalims.
A.Kubilius teigė, kad toks planas reikštų praktiškai tokias pačias investicijas į smulkųjį ir vidutinį Ukrainos verslą.
„Iš dalies šitas ES planas gimė šių metų vasarą, mums tuo pačiu siūlant specifinį instrumentą Ukrainai. Jo finansinė inžinerija yra panaši, kaip kad mes pasiūlėme“, – kalbėjo politikas.
Jis ir kiti Lietuvos pareigūnai siūlė Ukrainai per dešimtmetį nuo 2018-ųjų skirti 50 mlrd. eurų.
Maršalo planu XX a. buvo pavadinta Jungtinių Valstijų pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa. Jis padėjo atstatyti Vakarų Europos šalių ekonomiką ir taip padidinti jų atsparumą Sovietų Sąjungos įtakai.
ES finansinė parama Ukrainai siekia maždaug 12 milijardų eurų, tačiau Kijevas nerimauja, jog didžioji dalis pagalbos skiriama paskolų forma.
