A.Kubiliaus teigimu, reaguojant į situaciją, imamasi papildomų veiksmų dar labiau padėti Ukrainai europiniu lygiu.
„Yra daug tokių veiksmų, kuriuos galima vadinti Rusijos sulaikymo strategija. Visą praėjusią savaitę teko imtis iniciatyvų ir šalia tų sankcijų, kurios jau įvestos, reikalauti, kad būti įvestas embargas Rusijos naftos ir dujų importui į Europos Sąjungą.
Šiandien kaip tik paskutinis mūsų veiksmas buvo surinkti europarlamentarų parašus po tokiu reikalavimu. Tas jau padaryta. Apie šimtas parašų yra surinkta ir siunčiame dabar visoms institucijoms – taip pat ir Vadovų Tarybai, kuri renkasi rytoj ir svarstys tolesnius veiksmus“, – sakė jis.
Sankcijos iki paskutinio okupanto išėjimo
Antrasis veiksmas, pasak A.Kubiliaus, – keliamas reikalavimas, kad būtų labai aiškiai suformuluota žinia, jog dabar Rusijai taikomos „labai kietos ir principingos“ sankcijos liks galioti tol, kol paskutinis okupantų kareivis paliks Ukrainos teritoriją.
Kalbėti reiktų ne tik apie dabar, bet ir anksčiau, nuo 2014 metų, Rusijos užimtas teritorijas – Krymą, Donecką, Luhanską.
„Tą reikia kiek galima labiau išplėtoti per artimiausias kelias dienas, nes tai gali būti labai svarbus veiksnys ir vykstančiose derybose, ir tolesnėje Vakarų pozicijoje“, – pažymėjo europarlamentaras.
Trečia iniciatyva, kaip nurodė A.Kubilius, yra dėl specialaus fondo Ukrainos atstatymui, kuris būtų sukurtas Europos Sąjungos lėšomis.
Politiko manymu, tai turi būti kelių dešimčių milijardų eurų vertės fondas, kuriam galėtų būti panaudotas panašus finansavimo mechanizmas kaip Europos ekonomikos gaivinimo fondas per COVID-19 pandemiją.
„Tai trys idėjos, kurias dabar turime ant stalo. Jau nekalbu apie kandidatės statusą Ukrainai ir ginklų davimą, kas čia irgi yra nuolatinė diskusija, nuolatiniai derinimai, veiksmai ir mes tame čia, Europos Parlamente, aktyviai dalyvaujame“, – dėstė jis.
Iliuzijų dėl V.Putino nėra
A.Kubiliaus teigimu, nuotaikos dėl Rusijos Europoje yra teisingos.
Jis pastebėjo, kad dabar jau daug kas supranta tą šalį ar bent jau V.Putiną taip, kaip kai kurie mūsų politikai ragino suprasti nuo pradžių – 2008 metų karo prieš Sakartvelą.
„Tada į mus žiūrėdavo šiek tiek su ironija, o dabar prieina daug kas ir atsiprašo bei sako: „Jūs buvote teisūs, mes klydome“. Tad iliuzijų dėl V.Putino nebėra.
Yra galbūt nuogąstavimų, kad įvairios sankcijos gali skausmingai paveikti ir Europos ekonomiką. Dėl to šiek tiek abejonių vis dar yra, taip pat ir dėl embargo dujoms abejojama. Bet kadangi amerikiečiai jau visa tai paskelbė, tai, mano įsitikinimu, ir europiečiai eis iš paskos. Europiečiai dabar skelbia embargą naftai ir angliai. Dujas vis dar nori palaipsniui mažinti, bet, mano manymu, niekur tai nepavyks, teks tą embargą pilnai įgyvendinti per artimiausias savaites“, – komentavo konservatorius.
Europarlamentaras taip pat minėjo, kad yra baimių dėl V.Putino karinės beprotystės, kur link toliau gali sukti Rusijos kariniai veiksmai.
A.Kubilius sakė, kad Ukrainoje pralaimima, tad klausimas, ar Rusija nepradės vadinamojo kiliminio bombardavimo miestuose, ką rusų kariuomenė yra išbandžiusi Sirijoje.
„Na, ir, be abejo, yra baimių, ar gali tai išsiplėsti į Europos valstybes ir baimių dėl visokių grasinimų panaudoti branduolinį ginklą. Tų baimių tikrai yra, bet daug kas ir čia, Europos Parlamente, suprantame, kad tas baimes galima įveikti tik ryžtingai dabar pasipriešinant V.Putinui.
Parodant, kad tikrai niekas neišsigando ir kad jo veiksmai bus stabdomi tomis priemonėmis, kurias Vakarai gali panaudoti: ir sankcijomis, ir Ukrainos apginklavimu, ir net, aš tikiuosi, per artimiausią savaitę ar porą bus priimti sprendimai dėl vadinamosios neskraidymo zonos virš Ukrainos“, – kalbėjo politikas.
Daug neaiškumo dėl naikintuvų perdavimo Ukrainai.
Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusi Jungtinėms Amerikos Valstijoms perduoti naikintuvus MIG-29. Tačiau pastarosios atmetė siūlymą juos perduoti į Ukrainą per savo bazę.
A.Kubilius įžvelgia gal ir suprantamų baimių, kad V.Putinas gali keršyti tiems, kas perduos naikintuvus Ukrainai.
„Aš nežinau, kiek čia yra kokio nors, taip sakant, informacinio karo elementų. Gal ir lenkai, ir amerikiečiai sutarę bando V.Putino generolus apgauti, pūsti miglą, kad niekas tų lėktuvų kol kas nenori perduoti, bet gal jie gali būti perduoti kažkokiais kitais būdais.
Man sunku pasakyti. Aš tikrai norėčiau, kad tie naikintuvai vienaip ar kitaip atsidurtų kaip galima greičiau Ukrainoje. O kokiu būdu, iš kieno rankų: ar iš lenkų, ar iš amerikiečių čia galima net gal ir garsiai to neskelbti, nes nematau reikalo, kodėl reikėtų viešai aiškinti, kaip tie lėktuvai pasiekia Ukrainą“, – pažymėjo jis.
Dėl ekonomikos reikia bendrų veiksmų
Kiek dėl Rusijos karo Ukrainoje reali grėsmė mums, A.Kubiliaus nuomone, matyt, įvertinti reikia net ne kariniams ekspertams, o psichologams ar psichoterapeutams.
Anot jo, daug kas V.Putino veiksmus apibūdina kaip beprotystę, o prognozuoti ją remiantis racionaliais argumentais esą neįmanoma.
Politiko manymu, faktas, kad Rusijos prezidentas, nežinia, ar kieno patartas, ar asmeniškai nusprendęs pradėti karą prieš Ukrainą, padarė didžiulę klaidą.
Europarlamentarui akivaizdu, kad V.Putinas Ukrainoje negali pasiekti karinės pergalės, negali sugriauti ir Vakarų vienybės.
Rusijos ekonomikai skausmingai smūgiuoja sankcijos.
„Tą matome ir iš rublio kurso, ir iš prognozių apie valstybės finansų bankrotą. Matome iš pranešimų, kaip ten parduotuvės tuštėja, ir kelionių nebėra, ir taip toliau.
Ką šitoje situacijoje darys V.Putinas: ar supras, kad jam tą klaidą iš tikrųjų reikia stabdyti ir tiesiog atsitraukti, ar jis kaip tik jausis tarsi užspausta, kaip čia vadina, pasiutusi žiurkė kampe, ir draskysis, ir darys toliau neprognozuojamus veiksmus, tai čia aš tikrai nesiimu prognozuoti. Svarbu, kad, nepaisant sunkiai prognozuojamų dalykų, aš nematau jokios kitos išeities, kaip tik bendras Ukrainos ir Vakarų stiprus ir neatidėliotinas atsakas V.Putinui“, – akcentavo jis.
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje daug kalbama apie tai, kaip karas Ukrainoje gali paveikti ekonominę situaciją.
Europoje, anot A.Kubiliaus, daug kas išgyvena dėl to, kad gali dar labiau pabrangti energijos ištekliai. Mat kai kurios valstybės yra itin priklausomos nuo Rusijos resursų.
Konservatoriaus vertinimu, tai, jog daug metų energetinė priklausomybė ne tik kad nemažinta, bet dar ir didinta, buvo didelė klaida.
Jis pabrėžė, kad gerai, jog Lietuva turi suskystintų gamtinių dujų terminalą ir alternatyvų rusiškoms dujoms.
„Bet dėl to, mano manymu, Europos Sąjunga turi nesenos patirties, kaip reikia elgtis, kai ištinka arba yra grėsmė, kad ekonomiką ir finansus ištiks kažkokios didelės problemos, kurios nuo pačios Europos nelabai priklauso.
Ta patirtis kaip tik atsirado per paskutinę pandemiją, kai pačioje jos pradžioje buvo labai rimto susirūpinimo, kad visi karantinai, parduotuvių ir gamybos uždarymai gali labai skaudžiai paveikti Europos ekonomiką. Tai buvo sukurtas vadinamasis Atsigavimo fondas. Pirmą kartą Europos Sąjungai pačiai, savo vardu skolinantis didelius pinigus – šimtus milijardų, jei ne trilijonus eurų rinkose“, – kalbėjo A.Kubilius. Anot jo, tokiu būdu Europoje buvo išvengta daug kieno prognozuotos ekonomikos griūties.
Jis siūlo dabar naudotis lygiai tokiu pat mechanizmu – kurti specialų fondą, Europos Sąjungai bendrai skolintis ir taip amortizuoti galimus ekonominius nuostolius, kartu – padėti Ukrainai.
