Maždaug pusė tūkstančio baltarusių trečiadienį susirinko Vilniuje, Katedros aikštėje, iš kur nužygiavo iki Baltarusijos ambasados Vilniuje.
Minsko režimui prieš trejus metus vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju paskelbus ilgametį šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką, tūkstančiai baltarusių rinkosi į protestus. Pareigūnams juos numalšinus jėga, tūkstančiai protestuotojų atsidūrė nelaisvėje arba buvo priversti trauktis iš šalies.
„Man skaudą širdį dėl savo šalies, kokia ji bebūtų, aš myliu savo tėvynę. Aš nekaltas, kad ją užgrobė vienas išprotėjęs psichopatas“, – BNS sakė 40-metis tolimųjų reisų vairuotojas Michailas, atvykęs į mitingą.
Jis pasakojo per 2020-aisiais kilusius protestus buvęs sulaikytas 15-ai parų, kur patyrė pažeminimą ir nežmoniškas kalinimo sąlygas – dviejų žmonių kameroje tuo metu buvo sugrūsta per 30 sulaikytųjų.
„Už tai, kad iš mūsų pavogė balsus ir už reikalavimus juos grąžinti Baltarusijoje muša, nužudo. Ir tai – geriausiu atveju. Blogiausiu, tave įmeta į kalėjimą, tyčiojasi ir tiesiog moraliai nužudo“, – kalbėjo jis.
Gomelyje gyvenęs Michailas sakė nematęs čia savo ateities, tačiau vis dar tikintis permainomis, tik neįsivaizduoja jų valdant A.Lukašenkai.
„Nelinkiu jam greitos mirties. Noriu jam nupirkti jam bilietą į Hagą, kur šią bulvinę padugnę ir Putiną teis“, – sakė vyras.
Susirinkusioje minioje daugiausiai plazdėjo istorinės Baltarusijos vėliavos, skambėjo ir padėkos Lietuvai – kai kurie jų buvo nešini plakatais „Lietuva, ačiū tau!“, „Ačiū tau už tavo stiprybę“.
Eisenoje dalyvavo ir su A.Lukašenka rinkimuose konkuravusi Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu tęsianti politinę veiklą Vilniuje ir laikoma Baltarusijos opozicijos lydere.
„Galima ištrinti archyvus, veiklą pripažinti ekstremistine, bet nepavyks iš žmonių atminties ištrinti tautinio solidarumo, kaip ir prisiminimų apie įstatymų laužymo bei neteisybės aukas. Galima pasodinti žmogų į kalėjimą ir net jį nužudyti, bet nužudyti idėjos, kuri vienija šimtus ir tūkstančius, neįmanoma“, – kreipdamasi į susirinkusius sakė S.Cichanouskaja.
Anot jos, prieš trejus metus Baltarusija pasikeitė „kartą ir visiems laikams“, kartu ji dėkojo protestuoti išdrįsusiems už „drąsą ir stiprybę, kūrybingumą, pademonstruotą valią kovoti dėl laisvės“ ir tai, kad jų dėka apie Baltarusiją išgirdo visas pasaulis.
„Per trejus metus ši valia niekur nedingo – nežiūrint į represijas, masinę emigraciją“, – kalbėjo ji, kreipdamasi į tautiečius tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse.
S.Cichanouskaja taip pat pabrėžė surinktą paramą Baltarusijoje likusiems politiniams kaliniams sakydama, kad „mes nenugalimi, kol esame kartu“, taip pat ragino baltarusių bendruomenę kelti klausimą, ką jie patys gali padaryti, „kad pergalė ateitų greičiau“.
Pasak organizatorių, eisena iki Baltarusijos ambasados siekiama parodyti, jog neliks abejingų tam, kas vyksta Lietuvos kaimyninėje valstybėje.
Eisenoje dalyvavęs 71-erių pensininkas Genadijus BNS pasakojo prieš beveik dvejus metus iš Minsko išvykęs į Kyjivą, o netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą – ir į Vilnių. Jis sako, jog „buvo privestas“ trauktis paskui savo vaikus – Vilniuje gyvena ir jo sūnus.
Vyras tvirtino per 2020-ųjų protestus nebuvęs sulaikytas, tačiau jo sūnus dėl pasipriešinimo valdžiai praleido nelaisvėje apie metus.
Prisimindamas prieš trejus metus vykusius rinkimus ir kilusius masinius protestus, baltarusis tvirtino, kad tuomet „pirmą kartą Baltarusijos žmonės iš tikrųjų išėjo protestuoti prieš rinkimų falsifikaciją, nes tai kartojosi kiekvienus rinkimus“.
„Pirmą kartą tauta protestavo masiškai, taip, aš dalyvavau ir pats. Nes žmogus yra prieš apgaulę, ypač, kai jus apgaudinėja akiplėšiškai, jums tai irgi nepatiktų – dėl to mes ir išėjome. Protestai buvo taikūs“, – pasakojo Genadijus.
Jis sakė nematantis „jokių perspektyvų“ Baltarusijos vystymuisi ir lygino ją su kitais nedemokratiškais režimais. Vis dėlto vyras teigė neatmetantis ir scenarijaus, kai nepasiteisinus demokratiniams keliams, valdžia Minske būtų keičiama jėga.
„Perspektyvos (...) – kaip bet kurioje kitoje tokio tipo valstybėje, pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje, Irane. Jokio vystymosi nėra, tokioje padėtyje yra ir Baltarusija. Įmanoma viskas, įmanomi įvairūs scenarijai, įskaitant ir jėgos – pakankamai daug baltarusių nusiteikę pakeisti šitą valdžią jėga“, – kalbėjo jis.
Pensininkas taip pat yra įsitikinęs, kad dauguma baltarusių nepritaria Maskvos ir Minsko susitarimams, kai Baltarusijos teritorija naudojama kaip placdarmas atakoms prieš Ukrainą.
„Visi baltarusiai tapo valdžios įkaitais. Reikia atskirti Baltarusijos valdžią ir paprastus žmones. Nes teritoriją suteikia valdžia, o gyventojai yra prieš, bet negali nieko padaryti“, – tvirtino vyras.
27-erių Marija, dirbanti aviacijos srityje į Lietuvą atvyko 2022-ųjų vasarį, Rusijai telkiant kariuomenę prie Ukrainos sienų – jos vyras į Lietuvą pasitraukė dar anksčiau. Ji pasakojo, kad po to prasidėjo jos apklausos ir ji nusprendė vykti paskui vyrą. Pati Marija sako Baltarusijoje padėjusi politiniams kaliniams.
„Dažnai dėl to gailėjausi, atrodė, kad geriau būčiau likusi ten, net jei būtų mane pasodinę. Jaučiau, tarsi turėčiau būti ten, kaip visi – už grotų. Man visi pataria apsimesti pabėgėle, kad netektų jausti skausmo ar kaltės. Bet man tai nelabai pavyksta“, – BNS sakė Marija.
2020-ųjų rugpjūčio įvykius ji sako pamenanti „su ašaromis akyse“, kai visi nuoširdžiai tikėjosi permainų.
„Dirbdama su politiniais kaliniais ir jų šeimomis aš matau, kiek yra skausmo, kiek problemų, kiek sugriautų šeimų, kartais atrodo, kad geriau nieko nebūtų buvę, niekas nebūtų išėjęs ir viskas būtų gerai. Žinoma, taip nereikia galvoti, viskas, ką dariau, nebuvo veltui“, – tvirtino moteris.
Per šiuos trejus metus ji sako matanti „vis daugiau žiaurumo, represijų“ ir baimės išsakyti savo nuomonę bei nesitiki jokių teigiamų pokyčių. Anot Marijos, Vilniuje ji jau spėjo atsikratyti laikinumo jausmo ir susitaikė, jog į gimtinę gali ir niekada nebegrįžti.
„Nematau jokių pozityvių permainų – matau tai, kaip gyvena artimieji, kurie ten liko: visi visko bijo. Tikrai, situacija nepagerėjo, tapo tik sunkiau“, – kalbėjo baltarusė.
