Prieš kurį laiką Seimas pakeitė įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir susiaurino neteisėtai sieną kertančių migrantų teises.
Prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą pasirašė, nes esą geriau turėti tokį, nei jokio, bet pareikalavo ištaisyti įstatymo trūkumus.
Šalies vadovo vertinimu, jis „skylėtas“ žmogaus teisių prasme.
Penktadienį „Žinių radijo“ kalbintas opozicionierius A.Mazuronis teigė nesutinkantis su prezidentu, jog migrantų krizės akivaizdoje „kažkokias žmogaus teises reikia įžvelgti“.
„Kokios čia žmogaus teisės gali būti, kai čia vyksta nenormali, ne įprasta migracija, tačiau vyksta akivaizdus politinis veiksmas iš kaimyninės valstybės?
Čia žmogaus teises mes turim pamiršti šitoje vietoje ir labai aiškiai įvardyti, kad mūsų žmonių teisės yra daug kartų svarbesnės, nei kad tų, kurie leidžia save naudoti kaip įrankį politiniam spaudimui vidury XXI amžiaus“, – komentavo politikas.
Mūsų žmonių teisės yra daug kartų svarbesnės, nei kad tų, kurie leidžia save naudoti kaip įrankį politiniam spaudimui.
Jis pažymėjo nelabai ir suprantantis, ką įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties Seimas turėtų pakoreguoti.
„Aš nelabai supratau, ką prezidentas norėtų pasiūlyti Seimui tobulinti.
Aš kaip supratau, jis siūlo švelninti sąlygas tiems pabėgėliams, jeigu juos taip galima vadinti, arba migrantams, – svarstė A.Mazuronis. – Aš tai juos vadinu tam tikru įrankiu išprotėjusio mūsų kaimyninės šalies vadovo rankose, o ne migrantais.“
Pasigenda ES reakcijos
Politikas pabrėžė, kad Lietuva dorojasi ne su normalios migracijos banga:
„Tai yra tam tikras kaimyninės valstybės išprotėjusio vadovo veiksmas ne prieš Lietuvą, tačiau prieš Europos Sąjungą, kaip atsakas į sankcijas, kurios yra pritaikytos.“
Jis teigė stokojantis Europos Sąjungos reakcijos į migrantų krizę Lietuvoje. Esą tai gali tapti ir Bendrijos šalių narių problema.
„Jeigu nebus solidarumo, gali atsitikti tokie veiksmai, kad tie žmonės, kai Lietuva nebesusitvarkys, plūstelės toliau, ir tos didžiosios valstybės, kurios dabar solidarumą su Lietuva, mano nuomone, išreiškia pakankamai ribotai ir rezervuotai, atsidurs prieš faktą, ką daryti dabar“, – komentavo A.Mazuronis.
Vertindamas Seimo skubos tvarka priimtą įstatymą dėl migrantų teisių, prezidentas abejonių išreiškė dėl kelių dalykų: kad privalomai ikiteismine tvarka užsieniečio skundą išnagrinėjusio Migracijos departamento sprendimas yra vykdomas iš karto ir esą tokiu būdu pažeidžiamas prieglobsčio prašytojo negrąžinimo principas, tai yra kad asmuo negali būti grąžintas į jo kilmės ar trečiąją šalį, neįsitikinus jo saugumu.
Pasak šalies vadovo, pataisomis taip pat visam laikui iš prieglobsčio prašytojų atimta teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka, nepaisant to, kad Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuris paneigtų galimybę peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir ištaisyti galimas teismo klaidas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau patvirtino, jog Seimas rudens sesijoje sugrįš prie įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir peržiūrės jį pagal šalies vadovo pastabas.
Seimas taisydamas įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties sutrumpino prieglobsčio prašymo procedūras, taip pat apribojo kai kurias neteisėtai sieną kertančių migrantų teises šalyje paskelbus ekstremalią situaciją dėl jų antplūdžio.
Žmogaus teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pareiškė, kad pataisos iš esmės įteisins žmogaus teisių pažeidimus, rašo BNS.
Teisininkai išsakė pastabų dėl galimo pataisų prieštaravimo Konstitucijai dėl neužtikrintos teisės į apeliaciją, sulaukus neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo.