„Neturime tikslių skaičių. Reikėtų tikslaus registro, kad galėtume matyti. Tai yra svarbu Lietuvai, kad ji visame pasaulyje jaustųsi vieninga“, – šią savaitę žurnalistams per spaudos konferenciją sakė ministras.
„Šitas registras nuo rugsėjo pradės veikti ir bus viena iš priemonių“, – pridūrė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad registras kuriamas pernai atlikto tyrimo pagrindu. Po tyrimo parengtose rekomendacijose siūloma išplėsti mokinių registro funkcionalumą, kad būtų galima rinkti išsamesnę informaciją ir apie mokinius, atvykusius iš užsienio.
Mokinių registre užregistruodamos į Lietuvą sugrįžusį mokinį, mokyklos iš karto gautų priminimą apie jam ugdyti skiriamą 30 proc. didesnį finansavimą.
Kuriamame registre planuojama kaupti asmeninius mokinių duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą, pilietybę, kilmę arba tautybę, gimtąją kalbą, ikimokyklinio ugdymo grupę ar klasę, į kurią mokinys bus priimtas Lietuvoje, taip pat informaciją apie mokinio mokslus nuotoliniu būdu, kai jis gyveno užsienyje.
Registre planuojama kaupti ir papildomą informaciją apie mokyklos teikiamą švietimo pagalbą – konsultacijas tėvams, konsultacijas su mokytojais, kitais specialistais, taip pat informaciją, kokią lituanistinę mokyklą mokinys lankė, jo tėvų kontaktus.
Šiuo metu duomenis apie grįžusius į Lietuvą mokytis emigrantų vaikus kaupia tik Statistikos departamentas, tačiau ministerija teigia, kad ši informacijos bazė nepakankama.
„Statistikos departamentas renka bendresnius duomenis apskritai apie sugrįžtančius asmenis, jų amžių. Mokinių registre būtų daugiau švietimui svarbi informacija – žinotume, kiek mokinių grįžta mokytis į konkrečias mokyklas, kokia pagalba jiems teikiama“, – BNS sakė ministro atstovas spaudai Kęstutis Butvydas.
Anot jo, registras padės lengviau prognozuoti lėšų poreikį mokyklos, mokytojų darbo apimtis, taip pat užtikrins grįžtamąjį ryšį, kuris leis žinoti padėtį ir numatyti paslaugų plėtrą.
