„Mes nemanom atsitraukti nuo tų siekių. Tada kas mes per valstybė, jei išsikeliam uždavinius, jų neįgyvendinam ir sakom, kad jie neįmanomi, tada vėl iš naujo keliam tuos uždavinius. Kas tada mes ir ko mes verti?“, – susitikime su Seimo Darbo partijos frakcija pirmadienį sakė LŠD profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Anot jo, švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto bei kai kurių politikų pasisakymai, jog kai kurie profsąjungos reikalavimai nerealūs, neatitinka tikrovės, nes į prašymus dešimtmečius nebuvo reaguojama. Vienas jų – mažinti mokinių skaičių klasėse.
A.Navicko teigimu, ministerija atkerta, jog mažinant mokinių skaičių vien sostinėje reikia 15 mokyklų, tačiau per pastarąjį dešimtmetį, jo duomenimis, apie tūkstantis mokyklų buvo uždaryta.
„Ką, 15 negalėjom pastatyti? Čia tik nenoras, negebėjimas nusistatyti prioritetus, labiau sąmoningas veikimas, griaunant valstybines mokyklas, o iš tikrųjų tai žlugdo visų viltis gauti kokybišką išsilavinimą“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.
Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui pasiteiravus, kokius žingsnius mato profsąjunga didinant vidutinį darbo užmokestį iki numatyto 130 procentų, A.Navickas teigė, jog būtina dar šiemet pakelti atlyginimus.
„Būtina šiemet rasti drąsos bent kažkokį žengti žingsnį, nes lėšų reiktų nedaug – keturi mėnesiai. Jei bent dengtume infliaciją, į nulinę padėtį ateitume, pasiektume vidutinį darbo užmokestį. Tada kitais metais išdėlioti taip, kad pasiektume tikslą. Čia susitarimas, nesakome, kad vieną ar kitą mėnesį padaryti taip, pasirengę eiti į kompromisą“, – teigė jis.
A.Navickas priminė, jog reikalavimai didinti darbo užmokestį buvo išsakyti mokytojų streiko metu dar 2018 metais, tad „niekas neprasidėjo vakar“. Dėl šio siekio sutarė ir visos politinės partijos.
„Nemanau, kad tikslai, susitarimai turi išnykt, natūralu, kad juos reikia įgyvendinti“, – pabrėžė pirmininkas.
A.Navickas teigė, jog tiek ministerijai, tiek Seimo Švietimo ir mokslo komitetui buvo siunčiami raštai primenant, kad nesiimant veiksmų pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki šių metų bus neįmanoma.
„Čia kaip vaikas tris metus neruošia pamokų, gauna egzamino užduotis ir sako – neįmanoma išspręsti. Kodėl niekas nieko nedarė tris metus, kai rašėm? Raštas nulinės vertės, tik kai paskelbi apie streiką, pradeda judėt“, – sakė profsąjungos lyderis.
Jis pridūrė, kad atlyginimai buvo keliami, tačiau pastaraisiais metais atlygį itin paveikė infliacija.
Darbo partijos narė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigė, kad komitete buvo pateiktos statistinės lentelės, kuriose pernai buvo nurodytas 115 proc. mokytojų vidutinio darbo užmokesčio rodiklis, šiemet – 120 procentų.
A.Navicko teigimu, skaičiais galima manipuliuoti, tačiau oficialiai finansuoti mokytojo etato skiriama 90 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Rodikliai išsikreipia, jei pedagogai dirba keliais etatais, didesniu krūviu.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga praėjusią savaitę paskelbė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su ministerija, o prieš tai pranešė apie planuojamą streiką.
Įspėjamasis mokytojų streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją profesinė sąjunga ketina rengti tikrąjį streiką.
Sąjunga sakė esanti pasiruošusi siekti kompromiso, tačiau jeigu susitarimai bus nepriimtini, neatmeta galimybės streikuoti neterminuotą laikotarpį.