Įtariamojo tėvo teigimu, A.Paleckis po perkėlimo neteko svorio, nes naujoje įkalinimo įstaigoje įtariamiesiems ir nuteistiesiems nesudarytos sąlygos įsigyti tam tikrų maisto produktų, kurie dėl mitybos sutrikimų būtini ir A.Paleckiui.
„Po trijų mėnesių jį aplankiusi žmona pastebėjo, kad jis labai sulysęs, pasikeitęs, kad akivaizdžiai pablogėjusi sveikata. Tai patvirtino ir advokatas, sakęs, kad Algirdas prašė, jog jį apžiūrėtų daktaras, kad išrašytų vaistų, bet jam buvo pasakyta, kad galima tik po savaitės ar dar vėliau, nes įkalinimo vietų medikų trūksta“, – kalbėjo J.V.Paleckis.
Jis taip pat tvirtino, kad dėl sūnaus perkėlimo iš vienos į kitą įstaigą ir biurokratinių procedūrų artimieji nespėjo pasinaudoti galimybe susitikti, tokius susitikimus prokuroras, teismui pratęsus suėmimą, apribojo nuo liepos 26-osios. Dukart susitikti su įtariamuoju spėjo tik jo žmona.
Pasak J.V.Paleckio, gegužę jo sūnus su žmona susitiko pirmą kartą, o netrukus po šio susitikimo jam leista kartą per mėnesį matytis ir su kitais artimaisiais.
„Bet dėl Lukiškių perkėlimo ir kitų biurokratinių nesusipratimų tik liepos 19-ąją žmona antrą kartą galėjo pasimatyti su Algirdu. Jau anksčiau pranešta, kad rugpjūtį ir aš galėsiu pasimatyti su sūnumi. Deja, šį pirmadienį gavome žinią, kad leidimas visiems pasimatymams atšauktas iki pat spalio pabaigos, kai sueis metai nuo jo suėmimo“, – teigė J.V.Paleckis.
Anot jo, tokio sprendimo motyvai – kad gali nutekėti informacija. Tuo metu A.Paleckio advokatas Algis Petrulis nurodo kitą versiją: „Aš logiškai samprotauju, kad motyvas vienas – kad jis prisipažintų, nes tuoj bus metai, kai jis laikomas vienutėje.“
Generalinė prokuratūra savo ruožtu BNS paaiškino, kad leidimai susitikti galiojo nuo birželio 11-osios iki suėmimo pratęsimo termino, t.y. liepos 26-osios, šiuo metu tokia galimybė apribota, tačiau dėl leidimų susitikti vis tiek galima kreiptis į prokurorą.
„Jeigu suėmimo terminas pratęsiamas, prokuroras dėl draudimų matytis ar skambinti sprendžia pakartotinai. Naujame prokuroro prašyme pratęsti suėmimo terminą yra numatyti nauji draudimai matytis su kitais asmenimis. Pažymime, kad prokuroro nutarime nustatytas draudimas nėra absoliutus, ir suimtasis ar kiti asmenys gali kreiptis į prokurorą prašydami leidimo pasimatyti ar paskambinti“, – tvirtina prokuratūra.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Romas Ostanavičius paaiškino, kad teikti informacijos apie konkrečius asmenis ir jų sveikatą neleidžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas, tačiau tvirtino, kad įstaiga visuomet paiso prokurorų sprendimų.
„Bet jei asmeniui yra skiriamas draudimas matytis su tam tikrais asmenimis, su artimaisiais, tokį draudimą mes ir realizuojame, jam pasimatymai ir nesuteikiami“, – teigė jis.
Pataisos namų vadovybės atstovas pabrėžė, kad iškeliant kalinius ir įtariamuosius iš Lukiškių buvo sudaromi grafikai, numatytos konkrečios datos, kada suteikiami pasimatymai, o jei dėl asmens perkėlimo nėra galimybės surengti pasimatymą operatyviai, jis turi būti kompensuojamas vėliau.
„Bet jei numatyti draudimai, norai galbūt yra didesni, nei leidžia ikiteisminio tyrimo pareigūnai arba prokuroras“, – tikino jis.
Šiuo metu A.Paleckiui suėmimas pratęstas iki spalio, sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas.
R.Ostinavičius taip pat patikino, kad visais atvejais po kalinčiųjų ar suimtųjų skundų jų sveikatą vertina gydytojai, skiria vaistus, o jei yra rimtesnių problemų, asmens perkeliami į laisvės atėmimo vietų ligoninę ar kitas gydymo įstaigas.
Šiuo metu A.Paleckiui suėmimas pratęstas iki spalio, sprendimą priėmė Kauno apygardos teismas. Vilniaus apygardos teismas nuo tokio prokurorų prašymo nusišalino, nes A.Paleckis įtariamas nusikaltimais prieš šio teismo teisėjus.
Įtariamojo advokatas BNS teigė, kad sprendimas apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, motyvuojant Kauno apygardos teismo vadovybės išankstiniu nusistatymu – t.y. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko viešais teiginiais, jog kitoks sprendimas, nei įtariamajam šnipinėjimu pratęsti suėmimą, nėra įmanomas.
Naujienų portalas delfi.lt yra rašęs, kad A.Paleckio byloje įtarimai taip pat pateikti Vilniaus verslininkui Deimantui Bertauskui, tačiau jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė.
Anot portalo, įtariamieji galėjo kontaktuoti su kitoje byloje nuteistu Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnu Nikolajumi Filipčenka, jis esą perduodavo savo tiesioginio viršininko nurodymus rinkti informaciją.
Apie tai, kad A.Paleckis sulaikytas ir jam bei neįvardijamam „tinklui asmenų“ pateikti įtarimai dėl galimo šnipinėjimo Rusijai, teisėsauga pranešė pernai gruodį ir iki šiol beveik neteikia informacijos apie vykstantį tyrimą.
Tyrime figūruojantys asmenys įtariami FSB pavedimu rinkę informaciją apie Lietuvos pareigūnus, prokurorus, teisėjus, prisidėjusius prie 1991 metų Sausio 13-osios bylos tyrimo, taip pat rinkę kitus duomenis.
Rusijos teisėsauga yra iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios bylą.
A.Paleckis kaltinimus neigia. Pasak jo tėvo, sūnus tvirtina nepažįstantis N.Filipčenkos ir su juo nekontaktavęs.
