A.Paleckis atsiuntė 15min redakcijai naują laišką, kuriuo teigė norintis atsakyti į prokuratūros kaltinimus bei išreikšti pageidavimą: „Trokštu atviro teismo“.
Savąją poziciją kaltinamasis išdėstė tarsi papunkčiui.
- „Taip, Rusijoje buvau susitikęs su keliais sausio 13-osios įvykių dalyviais. Atlieku žurnalistinį tyrimą ir jo eigoje ėmiau interviu iš šių žmonių. Kalbinti gyvus įvykių dalyvius – žurnalisto teisė.
- Užduočių ir užsienio žvalgybos negavau, nevykdžiau, neieškojau finansų politinei veiklai.
- Taip, dalyvavau konferencijose įvairiose šalyse, įskaitant Rusiją.
- Taip, lankiausi Kryme, vienoje delegacijoje su vokiečiais, prancūzais, italais.
- Bendravau su Rusijos ir viso pasaulio politologais, žurnalistais, politikais.
- Dar kartą: taip, Rusijoje savo tyrimo eigoje kalbinau – ir ne vieną – Sausio 13-osios įvykių dalyvį.
Kuris Baudžiamojo kodekso straipsnis tai draudžia?“ – laiško pabaigoje retoriškai klausia jo autorius.
Rusijoje savo tyrimo eigoje kalbinau – ir ne vieną – Sausio 13-osios įvykių dalyvį. Kuris Baudžiamojo kodekso straipsnis tai draudžia?
A.Paleckis įsitikinęs, kad būtent atviro teismo proceso metu sėkmingai atremtų visą kritiką ir įrodytų esąs nekaltas. Tiesa, pagal įprastą praktiką, su šnipinėjimu ar kitais valstybės saugumo dalykais susijusios bylos dažniausiai svarstomos uždaruose posėdžiuose, o visuomenei pranešami tik priimti verdiktai.
Išgarsino ne žurnalistika
15min primena, kad A.Paleckis 1994 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas žurnalisto ir tarptautinių santykių specialisto diplomą. Kaip profesionalus žurnalistas A.Paleckis nėra pasižymėjęs. Jo žinomumas labiausiai susijęs su politine bei visuomenine veikla. 2009 m. A.Paleckis išrinktas Socialistinio liaudies fronto pirmininku, o 2013 m. galutinai nuteistas dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo garsiuoju posakiu „savi šaudė į savus.“
Kaip tik kovo pradžioje Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai pranešė baigę ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavę nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu pareikšti dviem Lietuvos Respublikos piliečiams Algirdui Paleckiui ir Deimantui Bertauskui.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nusikalstama veika galimai vyko nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, rašoma prokuratūros pranešime.
Kaltinamieji A.Paleckis ir D.Bertauskas, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju ir kitais Rusijos Federacijos piliečiais, kurių vienas iš jų teismo pripažintas kaltu Sausio 13-osios byloje, Lietuvoje už piniginį bei kitokį atlygį (pagalbą užmezgant kontaktus su Rusijos Federacijos politinės partijos atstovais siekiant vienos iš Lietuvos Respublikoje registruotų partijų finansavimo bei pagalbą užmezgant verslo kontaktus) galimai rinko Rusijos žvalgybą dominančią informaciją.
Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamiems asmenims, tyrimo duomenimis, buvo suformuotos dvi užduotys – pagal pateiktus sąrašus surinkti duomenis apie teisėjų, prokurorų bei kitų asmenų, susijusių su Sausio 13-osios ir kitų bylų dėl SSRS agresijos tyrimu ir nagrinėjimu, gyvenamąsias vietas.
Taip pat kaltinamųjų buvo prašoma surasti Lietuvos Respublikos valstybės institucijose dirbančius asmenis, kurie už neteisėtą piniginį atlygį Lietuvos teisėsaugos institucijoms pateiktų tikrovės neatitinkančią informaciją apie Sausio 13-osios byloje nuteistojo Jurijaus Melio sveikatos būklę.
Buvo siekiama, kad šie duomenys turėtų įtakos J.Meliui skirtos kardomosios priemonės – suėmimo – pakeitimui į švelnesnę ar kitaip palengvinant šio asmens kalinimo sąlygas.
A.Paleckis suimtas laikomas nuo 2018 metų spalio, griežčiausia kardomoji priemonė jam nuolat pratęsiama. Jis savo kaltės niekuomet nepripažino.