Antradienį turėjo įvykti savaitę derintas asmeninis 15min žurnalistės ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus Algimanto Pamernecko susitikimas. Jo metu direktorius žadėjo „tiksliai ir išsamiai“ atsakyti į klausimus ir jam viešai adresuotas pretenzijas.
„Gyvename ir dirbame vergovinėje santvarkoje, kur taikomas pastovus psichologinis teroras, žeminimas, menkinimas”, – tokiu laišku, pasirašytu ligoninės darbuotojų vardu, buvo kreiptasi į 15min redakciją. Tačiau iš anksto suderinto asmeninio interviu laiku A.Pamerneckas surengė viešą spaudos konferenciją, kurioje, pasikliaudamas įvairių skyrių vadovų parama, neigė viešai darbuotojų mestus kaltinimus.
15min kalbinti RVUL darbuotojai vardijo aibę problemų: darbe prastas mikroklimatas, į darbo laiką neįskaičiuota 30 min. pietų pertrauka, nors jos metu medicinos personalas iš esmės negali palikti darbo vietos.
Nepakeliami darbo krūviai, didinantys klaidų riziką. Gydytojų, ypač slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, trūkumas, pacientams apsunkinantis kokybiškų paslaugų prieinamumą.
Taupymo režimas, kai darbuotojai verčiami taupyti pirštines, medikamentus, kitas medicinines priemones.
„Ir tai – tik ledkalnio viršūnė“, – sako nuovargio ir nusivylimo darbo sąlygomis neslepiantys darbuotojai.
Po 15min straipsnio jie gausiai dalijosi asmeninėmis patirtimis ir feisbuko grupėse.
„Pradirbau šioje ligoninėje 15 metų, būčiau dirbusi ir toliau, nes savo darbą tikrai mylėjau. Bet išėjau sužlugdyta ir fiziškai, ir psichologiškai. <...> Visi pasidarė pikti, pradėjo kovoti vieni su kitais vien dėl to, kad išvargo nuo žodžiais nepaaiškinamo darbo krūvio, nuolatinio streso, žeminimo ir nepagarbos. Visą gyvenimą didžiavausi, kad dirbu šioje ligoninėje, bet atėjus A.Pamerneckui netekau džiaugsmo dirbti, ėjau į darbą liūdna ir bejėgiška kažką pakeisti.
Išėjau sužlugdyta ir fiziškai, ir psichologiškai.
Kaip gali būti patenkinti pacientai ir gauti kokybišką pagalbą, kai darbuotojai patiria nuolatinį stresą ir įtampą? Jūs neįsivaizduojate, kas vyksta toje ligoninėje! Bėkit iš jos, kas galit: geriau mažiau uždirbti, bet jaustis žmogumi“, – feisbuko grupėje „Lietuvos medikai“ nuoskaudas liejo ligoninėje jau nebedirbanti slaugytoja.
Reanimacijoje dirbanti gydytoja dalijosi savo pastebėjimais.
„Kartais tikrai būna tik keli ligoniai, o kartais visos 16 lovų pilnos, o tu esi vienas su pirmų metų rezidentu! Direktorius ateina, pasiima ligos istorijas ir nesigilina, kodėl ir kas įvyko. Jam nesvarbu, kad visą naktį dirbai prie sunkiai kraujuojančio ligonio ir neturėjai laiko sutvarkyti ligos istorijos, nes po tavo beprasmio darbo ligonis vis tiek mirė.
Tada klausimai: kodėl tiek kraujo supilta, o ligonis neišgyveno? Kodėl ligos istorijoje nuo 24 val. iki, pavyzdžiui, 6 val. ryto, nėra nė vieno įrašo? Dabar dirba tik 3 anesteziologai, vienas turi planines operacijas atlikti ir naktį, o likę du tvarkosi su skubiais sunkiais ligoniais ir dirba visą parą be galimybės pavalgyti ar pailsėti. Ryte ateina direktorius ir klausinėja, kodėl, pavyzdžiui, nuo 3 iki 5 val. ryto, nevyko nė viena operacija?“ – sudėtingomis darbo sąlygomis piktinosi gydytoja.
Resursų valdymas patinka ne visiems
RVUL direktorius A.Pamerneckas savo argumentais atrėmė visus kaltinimus. Jis užtikrino, kad visos planinės operacijos ligoninėje vyksta nuo 7 iki 15 val., naktimis – tik skubios.
Darbo dienomis per parą vidutiniškai atliekama apie 60 planinių operacijų ir apie 10–15 skubos tvarka.
Direktorius pabrėžė, kad „kitų darbuotojų“ grafos skaičiai pastaraisiais metais nuo 143 iki 313 išaugo dėl objektyvių priežasčių ir tikrai ne administracijos darbuotojų sąskaita.
„Daug metų ligoninė pirko maitinimo paslaugą ir turėjo prastą maisto kokybę. Nuo 2017 metų patys teikiame šią paslaugą, įdarbinome 52 darbuotojus. Turime kokybišką, skanų, pigų maistą. Ligoninei pigiau išlaikyti darbuotojus nei pirkti paslaugą“, – aiškino A.Pamerneckas.
Be to, iki 2016 metų ligoninės patalpas valė slaugytojų padėjėjos, kitaip – sanitarės. Tačiau buvo įkurtas Patalpų valymo skyrius, kuriame šiuo metu dirba 74 darbuotojai.
„Slaugytojų padėjėjos turi tam tikrą privalomą medicininį išsilavinimą. Jų funkcijos – teikti sveikatos priežiūros paslaugas jų kompetencijų ribose. Tai, kad buvo sukurtas patalpų valymo skyrius ir įdarbinti nekvalifikuoti darbuotojai, atlaisvino slaugytojų padėjėjų rankas ir leidžia joms dirbti tiesiogiai su pacientais“, – atkreipė dėmesį A.Pamerneckas.
Sakiau, neikite dirbti paromis, nes tai yra nefiziologiška.
Jis pabrėžė ne kartą siūlęs ir slaugytojų prašęs dirbti ne paromis, o trumpesnėmis 8 val. darbo valandų pamainomis: „Sakiau, neikite dirbti paromis, nes tai yra nefiziologiška. Įstatymas darbą paromis numato kaip išimtį. Sakiau, neikite į ligoninę naktį, miegokite su savo šeimomis.“
Jis atkreipė dėmesį, kad Sterilizacijos padalinys prieš kelerius metus dirbo naktimis, tačiau išanalizavus situaciją buvo priimti sprendimai ir naktimis dirbti nebetenka.
Be to, prieš 4–5 metus vien operacinėje esą budėdavo 7 postai. Tačiau statistinė analizė parodė, kad visiškai užtenka trijų brigadų.
„Taip dabar ir dirbame. Didžiulius pinigus išleisdavome į niekur. Tačiau dabar jie niekur nedingsta, grįžta į ligoninę – ir per atlyginimus. Tai ir yra vadyba, valdymas. Aišku, šis resursų valdymas ne visiems patinka – nieko nepadarysi“, – kalbėjo ligoninės direktorius.
„Šnekėkite – aš galiu išeiti“
A.Pamerneckas išreiškė viltį, kad RVUL dirbantis medicinos personalas pirmiausia save projektuoja orientuodamasis į pacientus: „Tai yra pagrindinis dalykas, dėl ko esame čia susirinkę, kam skiriame savo laiką ir gyvenimą. Mūsų darbas nukreiptas paciento naudai, jo poreikiams tenkinti.“
Direktorius neneigė, kad medicina iš esmės, o ypač darbas ligoninėje, kur dirbama su skubiais pacientais, sukelia daug streso.
Mūsų darbas nukreiptas paciento naudai, jo poreikiams tenkinti.
Tačiau A.Pamerneckas teigė nežinantis konkrečių darbuotojų perdegimo sindromo atvejų.
„Tam yra padalinių vadovai, kurie dirba kasdienį darbą tiesiogiai su savo darbuotojais. Tame lygyje šios problemos ir turi būti sprendžiamos. Darbuotojai susijungę į profsąjungas, pašnekesį su šiomis struktūromis turime, visiems laisvos prieigos nepasitenkinimui reikšti, – tikino A.Pemerneckas ir atkreipė dėmesį, kad yra nagrinėjęs net anoniminius darbuotojų skundus. – Kiekvienas atvejis atsakingai, atidžiai analizuojamas.“
Vadovas pažymėjo, kad ligoninė turi kapelioną ir pacientų psichologus, kurių kompetencija yra pasinaudota ir sprendžiant personalo problemas.
„Drąsinu kolegas, šnekėkite – aš galiu išeiti“, – perduodamas žodį ligoninės skyrių vedėjams ragino A.Pemerneckas. Bet neišėjo.
Žmonės atprato dirbti?
Įžanginį direktorius monologą išklausę skyrių vedėjai vėliau kalbėjo lyg susitarę. Jų akimis, įstaigoje didelių problemų nei dėl darbo krūvių, nei dėl menkinančio vadovybės požiūrio į darbuotojus nėra. O saujelė tų, kurie reiškia nepasitenkinimą, esą užsiima ardomąja, kiršinamąja veikla.
„Susiduriame su pavieniais atvejais, kai vykdoma destrukcinė veikla, trukdoma darbui iš tam tikrų pavienių asmenų“, – sakė Operacinio anesteziologijos skyriaus vedėja, gydytoja anesteziologė reanimatologė Jolita Šustickienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad operacinis darbas susideda iš dviejų aspektų: planinių ir skubių operacijų.
Skubioms operacijoms sudaromas atskiras tvarkaraštis, užsakymus tokioms operacijoms pateikia operuojantis chirurgas: „Chirurgai geriausiai mato pacientą, jo būklę ir numato, kada jį reikėtų operuoti. Tik chirurgas gali nuspręsti, kuri operacija planinė, o kuri skubi. Naktimis atliekamos tik skubios operacijos, chirurgui įvertinus paciento būklę.“
Ruošdamasi konferencijai J.Šustickienė patikrino kompiuterines programas, pagal kurias galima įvertinti kiekvieno darbuotojo atliktą darbą ir jam sugaištą laiką.
„Įdomumo dėlei paskaičiavau anestezijos slaugytojos išdirbtą darbo laiką šių metų sausio–vasario mėnesiais. Statistika įdomi: žmogui išdirbus visą savo darbo laiką pagal nustatytą darbo grafiką, lieka nuo 22 iki 30 proc. visiškai laisvo laiko.
Retorinis klausimas: ar mes ateiname į darbą dirbti, ar ilsėtis? Ar norime darbe žiūrėti filmus, naršyti feisbuke ir užsiiminėti rankdarbiais, ar suteikti paslaugą pacientui? Susidaro įspūdis, kad žmonės atprato dirbti. Ateina į darbą kavutės pagerti, paplepėti“, – svarstė skyriaus vedėja.
Rodoma daug dėmesio, galbūt kai kuriems žmonės nepatinka, kad jie matomi.
Ji sakė daug metų dirbanti RVUL ir pastebėjusi, kad anksčiau vadovams mažiau rūpėdavo medicinos darbuotojų darbas, jo efektyvumas: „O dabartinis vadovas labai rūpinasi ir labai domisi. Sakyčiau, tėviškas, ūkiškas rūpestis tuo, kas vyksta. Rodoma daug dėmesio, galbūt kai kuriems žmonės nepatinka, kad jie matomi.“
Filosofinių klausimų neužduoda
Traumas patyrę pacientai neretai skundžiasi didžiulėmis eilėmis ligoninės Skubios pagalbos skyriuje. Ar tai reiškia, kad čia geriama itin daug kavos?
Skyriaus vedėjas, traumatologas Artūras Zubrickas užtikrino, kad pacientai, kuriems iš tikrųjų reikalinga skubi neatidėliotina pagalba, gauna ją laiku.
„Daug žmonių kreipiasi su menkiausiomis problemomis, pirštuko sumušimu. Tai žinoma, jie lauks ilgai. Nes pirmenybė bus suteikta tikrai sunkiems pacientams, nukentėjusiems autoįvykiuose, gaisruose, pripjautiems, pašautiems. Visi resursai sutelkiami čia. O pacientas, kuris savo problemas galėtų išspręsti poliklinikoje, bet pasirenka atvykti pas mus, turės laukti. Bet ir jis bus priimtas, apžiūrėtas, įvertintas ir pagalba suteikta“, – aiškino A.Zubrickas.
Jo teigimu, pacientų srautas labai svyruoja – skubaus darbo nesuplanuosi: „Gali nebūti nė vieno paciento: visi sėdi ir laukia. O gali būti antplūdis vienu metu. Pats budžiu 4–5 budėjimus, kartais ir be slaugytojos dirbu, o kartais ir 2–3 reikia. Įvairių situacijų būna.“
Budėjau sekmadienį, aptarnavau 70 pacientų. Į tualetą nenuėjau ir nekeliu problemos.
Filosofinių klausimų dėl darbo krūvių ir personalo skaičiaus A.Zubrickas sau esą neužduoda.
„Budėjau sekmadienį, aptarnavau 70 pacientų. Į tualetą nenuėjau ir nekeliu problemos. Tai mano pareiga. Jei žmogui per sunku, tegul jis dirba pusę paros. Kitas išeina, nes jam per sunku. O trečias prašo daugiau krūvio. Klausiu, ar paveši? Pavešiu. Tie, kurie šį darbą myli, išeina pažaliavę, bet po dviejų dienų vėl nori į jį grįžti“, – pasakojo A.Zubrickas.
Jo skyriuje esą vyksta natūrali darbuotojų kaita. Pernai išėjo 8 žmonės. Tačiau pamaina jiems esą netruko atsirasti: „Šioje ligoninėje visi nori dirbti.“
Atleido tris gydytojus
Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas krūtinės chirurgas Paulius Gradauskas pastebėjo, kad medicinos darbuotojų kartos keičiasi, o su jomis kinta ir požiūris į darbo sąlygas.
„Nenoriu prisiminti tų gerų laikų, kai buvau rezidentas. Bet tokios sąlygos, kurias dabar rezidentai turi pas mus, tuo metu didžiausioje Lietuvos ligoninėje buvo nesuvokiama prabanga. Aišku, turi viskas keistis, turi gerėti – ir tai vyksta“, – samprotavo P.Gradauskas.
Ligoninėje jis eina ir Medicinos etikos komisijos pirmininko pareigas. Kartais komisija renkasi labai dažnai, o kartais posėdžių neturi. Anoniminių skundų ji nesvarsto.
„Dažnai svarstome konfliktus, kilusius tarp paciento ir gydytojo. Dažniausiai randame kompromisą. Būna, kad randame darbuotojų kaltės, būna, kad jie kategoriškai ją neigia, o skundo autorius galiausiai pripažįsta, kad perlenkė lazdą. Būna, kad nerandame taikaus sprendimo“, – pasakojo P.Gradauskas.
Per pastaruosius dvejus metus dėl medicinos etikos pažeidimų buvo atleisti trys gydytojai. Visi jie savo kaltę pripažino.
Aiškinsis personalo nuotaikas?
Ligoninės Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Žižytė pabrėžė, kad ligoninė laikosi Darbo kodekso nuostatų.
„Darbuotojams numatyta pietų pertrauka. Ji neapmokama, nes ji nėra darbo laikas. Tačiau yra ir fiziologinės, ir specialiosios pertraukos, kurios yra darbo laiko dalis. Neskaičiuojame ir nekontroliuojame, kiek darbuotojai išeina pakvėpuoti grynu oru ar parūkyti. Tik, be abejo, reikia derintis prie aplinkybių“, – aiškino specialistė.
Neskaičiuojame ir nekontroliuojame, kiek darbuotojai išeina pakvėpuoti grynu oru ar parūkyti.
RVUL darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jelena Jurėnienė direktoriui pasiūlė atlikti darbuotojų apklausą ir tokiu būdu išsiaiškinti, kaip jie vertina ligoninės nuotaiką, mikroklimatą ir darbo sąlygas.
„Ar galėsime tai padaryti?“ – teiravosi.
„Kiekvieną pasiūlymą svarstome, žiūrime, kiek jis turi prasmės, kiek pareikalaus resursų, kaip galime įgyvendinti. Bet kokia racionali mintis ir naujovė gali ateiti ir nusėsti čia, jei tik tai padės geriau susikalbėti, jaustis ir gyventi, geriau atlikti savo darbą“, – atsakė A.Pamerneckas.
Ragina kurti „sniego gniūžtės“ efektą
Lietuvos medikų sąjūdis išreiškė palaikymą RVUL darbuotojų iniciatyvai prabilti apie darbo sąlygas, darbo organizavimą, požiūrį į darbuotojus, bendrą situaciją ligoninėje.
„Ar ne problema, kad ministrams vizituojant įstaigas į susitikimus kviečiami tik „išrinktieji“, kurie paploja piarinėms kalboms, bet situacija – darbo sąlygos, darbo krūviai, administracijų požiūris į darbuotojus – nesikeičia, nes lieka neįvardytos tikrosios problemos?
Kas ta sveikatos apsaugos sistema – tik pastatai ir pacientai?
Ar ne problema, kad viešai kalbama tik apie į pacientą orientuotą sveikatos apsaugos sistemą, pastatus, įrangą, tačiau nuolat vyksta įvairios optimizacijos didinant medikų darbo krūvį? Ar ne problema, kad mes, medikai, leidžiame trumpinti eiles, t.y. optimizuoti ir orientuoti tą sistemą, mūsų pačių sąskaita?
Kas ta sveikatos apsaugos sistema – tik pastatai ir pacientai? Ar sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai nesvarbūs?“ – retoriškai klausiama LMS išplatintoje pozicijoje.
LMS kviečia visų Lietuvos gydymo įstaigų darbuotojus jungtis prie RVUL iniciatyvos: „LMS negali pasiūlyti nešališko teisininko kiekvienai ligoninei, kiekvienam kolektyvui, skyriui, darbuotojui. Bet mes galime sukurti „sniego gniūžtės” efektą. Galima paversti šitą RVUL darbuotojo mestą sniego gniūžtę lavina. Turime tam priemonių, noro ir tikėjimo.“
Laimėtojai koją pakišo interesai
15min primena, kad konkursas RVUL direktoriaus pareigoms užimti baigėsi praėjusių metų liepą. Jį laimėjo dabartinė Karoliniškių poliklinikos vadovė dr. Jelena Kutkauskienė.
RVUL darbuotojai neslėpė labai laukę naujosios direktorės ir naujų vėjų įstaigoje. Tačiau konkurso rezultatus A.Pamerneckas apskundė teismui, girdi, konkurso atranka buvo neskaidri, todėl konkurso rezultatai – neteisėti. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas A.Pamernecko skundą atmetė.
J.Kutkauskienės ateitis naujose pareigose RVUL liko nežinioje.
„Šiuo metu yra vertinama informacija, susijusi su konkurso laimėtojos patikimumu eiti vieno aukščiausių ligoninių lygmens vadovo pareigas. SAM, kaip ir visada, sieks užtikrinti, kad ligoninėms vadovautų tik aukščiausius skaidrumo reikalavimus atitinkantys asmenys. Sprendimai, susiję su RVUL nuolatinio vadovo paskyrimu, bus priimti artimiausiu metu“, – 15min paaiškino G.Banaitytė.
