2018 07 23

A.Paulauskas apie Rusijos kaltinimus: tuoj kils klausimas, ar pripažinti mūsų Kovo 11-osios Aktą

Reaguodama į Rusijos kaltinimus Sausio 13-osios prokurorams ir teisėjams Lietuva turėtų laikytis ramiai ir nedaryti jokio pareiškimo, LRT RADIJUI sako buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas. „Aš matau, kad bandoma grįžti į tuos 1990 m., nepripažinti. Turbūt greitai iškils klausimas, ar pripažinti mūsų Kovo 11-osios Aktą“, – tvirtina A.Paulauskas. Tokios pačios pozicijos laikosi ir advokatas Algimantas Šindeikis, kuris teigia, kad teisinių veiksmų iš Kremliaus tikėtis neverta.
Artūras Paulauskas
Artūras Paulauskas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Kaip teigia A.Paulauskas, tokie Rusijos veiksmai primena 1990 metus: „Elgiamasi panašiai – grasinančiai, bauginančiai ir daugiau politiškai. Galvojau, kad jau atitolome nuo to laikotarpio (vis dėlto praėjo 30 metų), bet staiga įvyko posūkis atgal.“

Advokato A.Šindeikio nuomone, situacija sudėtinga, nes Kremlius bando kelti klausimą dėl atsakomybės asmenų, kurie teisia prieš Lietuvos žmones prasikaltusius asmenis, Lietuvos priešus.

„Klausimas – koks gali būti kitas Kremliaus žingsnis? Ar čia bus kvestionuojamas mūsų nepriklausomybės aktas? [...] Iš tikrųjų Kremlius turbūt tikisi tokiu būdu legitimizuoti savo politiką savo kaimynių atžvilgiu“, – svarsto A.Šindeikis.

Jis primena, kad 1992 m. Lietuva su Rusija pasirašė teisinės pagalbos sutartį dėl teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Advokato tvirtinimu, tikėtina, kad Rusija bandys remtis šia sutartimi ir daryti spaudimą dėl asmenų, dėl kurių pradėjo ikiteisminius tyrimus.

„Mintis, kurios yra Kremliaus galvoje, sunku įvardyti, nes jų žingsniai neprognozuojami. Be abejo, jie egzistuoja visiškai kitokiame teisės lauke negu Vakarų valstybės. Lietuva yra Vakarų valstybė. Mes remiamės savo Konstitucija, savo įstatymais, bet turime laikytis ir sutarčių“, – sako A.Šindeikis.

Jis akcentuoja – šiuo atveju sutartyje labai aiškiai suformuluotas punktas, neleidžiantis išduoti valstybei savo piliečių ir leidžiantis neteikti pagalbos tokiu atveju, jeigu Kremliaus įvardytas nusikaltimas pagal mūsų įstatymus nepažeidžia jokių įstatymų ar teisės aktų.

„Mūsų valstybės teisėjai, prokurorai yra nepriklausomi nuo valstybės, veikia savarankiškai. [...] Todėl aš sunkiai įsivaizduoju, kad teisinėje plotmėje šis žingsnis galėtų būti kažkaip traktuojamas, bet turbūt iš Kremliaus nereikia tikėtis kažkokių teisiškai pagrįstų žingsnių. Iš jo reikia tikėtis klastos, kuri bandys taikyti tam tikrus savo rėžimo metodus“, – teigia A.Šindeikis.

A.Paulauskas svarsto, kad Kremlius vis dėlto ryšis „užsukti teisinį mechanizmą“ ir galbūt bandys naudotis jau minėta sutartimi dėl teisinės pagalbos: „Bet čia reikėtų priminti, kad šioje byloje jie apskritai nebendradarbiavo ir labai aiškiai nuo pat pradžių pasisakė, kad jokių veiksmų, jokių mūsų prašymų jie nevykdys, nors apie tai buvo ne kartą kalbama, priminta. [...] Tai jų pozicija. Manau, kad neturime pasiduoti įjungiami į tą procesą. Privalome aiškiai pasakyti, kad tuo metu vykdėme savo, Lietuvos, įstatymus, Lietuvos Konstituciją.“

A.Paulauskas primena – po 1991 m. sausio įvykių patys Sovietų Sąjungos tardytojai atvykę į Lietuvą vykdė tyrimą, kariškių, dalyvavusių šiuose veiksmuose, apklausas. Tada šią medžiagą pavyko gauti iš sužlugusios ir likviduojamos SSRS prokuratūros: „Viskas keičiasi. Aš matau, kad bandoma grįžti į tuos 1990 m., nepripažinti. Turbūt greitai iškils klausimas, ar pripažinti mūsų Kovo 11-osios Aktą.“

A.Šindeikio nuomone, jei Lietuvos prokurorai ir teisėjai, dėl kurių Rusija pradėjo ikiteisminį tyrimą, bandytų kirsti Lietuvos ir Rusijos sieną, yra tikimybė, kad būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas, jie būtų areštuoti. Advokatas neatmeta galimybės, kad gali būti mėginama paveikti ir kai kurias tarptautines institucijas, pavyzdžiui, Interpolą.

„Tos aplinkybės iš tikrųjų gana sudėtingos. Manau, kad greitai sulauksime tam tikrų Rusijos manipuliacijų šioje srityje. Kremlius, manau, skaičiuoja būdus, kaip atkeršyti Lietuvai už mūsų gana principingą poziciją Kremliaus atžvilgiu, būtent jo vadovo atžvilgiu. Ta kritika, kuri išeina iš Lietuvos valstybės, pagrįsta, dalykiška“, – teigia A.Šindeikis.

A.Paulauskas įsitikinęs, kad Lietuva gali tikėtis manipuliacijų ne tik tuo atveju, jei Rusijos apkaltinti prokurorai ir teisėjai vyks į pačią Rusiją, bet ir vykstant į kitas šalis. Tačiau buvęs generalinis prokuroras priduria, kad Lietuvai reikėtų laikytis ramios pozicijos.

„Nemanau, kad mums reikėtų daryti kokį nors ypatingą pareiškimą. [...] Mes vykdome savo įstatymus, veikiame Konstitucijos ribose. [...] Visi šie teisiniai dalykai yra aiškiai suformuluoti tam, kad būtų atsakyta į mūsų šiandienos poziciją, mūsų elgseną Rusijos atžvilgiu. Taip ir reikia žiūrėti, kai yra tokia keršto akciją“, – sako A.Paulauskas.

Pagal LRT RADIJO laidą „60 minučių“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis