„Kai Šv. Jono bažnyčioje pagerbti A.Ramanausko-Vanago atėjo vos paeinanti, su dviem lazdomis pasiramsčiuodama, akla, garbaus amžiaus Močiutė, aš pagalvojau, jog šiai Močiutei Vanagas yra labai svarbus. Prie mūsų priėjusi viena moteris pasakė, kad ši Močiutė yra žydė, kurią išgelbėjo Vanagas. Ją pro traukinio langą išmetė mama, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo A.Jakavonytė.
– Pagalvojau, jog Vanago dukrai Auksutei Ramanauskaitei Močiutė pasakė telefoną, tačiau Auksutė man pasakė, jog Močiutė jai perdavė Šv. paveikslėlį ir paprašė, kad Auksutė jį įdėtų į karstą. Taip pat Močiutė pasakė, jog ji galėtų paliudyti, bet Močiutė taip tyliai kalbėjo, jog Auksutė nesuprato, apie ką Močiutė kalba.“
A.Jakavonytė paprašė pasidalinti virtualioje erdvėje paskelbta nuotrauka: „Gal kas pažįsta šią Močiutę. Tai mano ir Auksės Ramanauskaitės-Skokauskienės prašymas.“
Visai greitai į įrašą buvo sureaguota – vilnietė Ieva parašė, kad ieškoma močiutė yra viena iš jos kaimynių.
Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės vyko spalio pradžioje. Šią vasarą atrasti ir identifikuoti pokario kovų didvyrio palaikai buvo palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone.
Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai eilinių žmonių.
Pokario metais A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Po kelerių slapstymosi metų A.Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
