„Mes jau praradome 5 metus – dabar naujos AE darbo pradžia nukeliama į 2018–2020 metus. Mūsų energetinė nepriklausomybė nebus tokia, kokia galėjo būti, jeigu būtume pradėję AE statybą laiku. Atidėlioti neturėtume. Anksčiau už mus AE gali pasistatyti lenkai ir baltarusiai“, – sakė ministras praėjusią savaitę per diskusiją Klaipėdoje, – pirmadienį rašo „Lietuvos žinios“.
A.Sekmoko nuomone, Baltarusijos planas pastatyti naują AE yra rimtas, nors pastatyti AE greičiau nei Lietuvai kaimynams vargu ar pavyks. Tačiau, pasak ministro, Baltarusija Lietuvai – ne konkurentė, nes iš Baltarusijos AE tiekiama elektros energija būtų skirta kitai rinkai, negu orientuojasi Lietuva.
Tuo tarpu Rusijos ketinimais pastatyti Kaliningrado AE ministras viešai suabejojo. Anot A.Sekmoko, „žvelgiant iš Lietuvos pusės, tai kelia daug klausimų“.Mes jau praradome 5 metus – dabar naujos AE darbo pradžia nukeliama į 2018–2020 metus. Mūsų energetinė nepriklausomybė nebus tokia, kokia galėjo būti, jeigu būtume pradėję AE statybą laiku.
„Visų pirma, Kaliningrado sritis aprūpinama šiluminių elektrinių energija, jos pastatytos sukūrus papildomą dujų pralaidumo infrastruktūrą. Antra, nėra elektros jungčių, per kurias būtų galima perduoti pagamintą elektros energiją. Kaliningrado jungties su Lenkija, lenkų teigimu, niekas nesvarsto, su Švedija – taip pat. Juolab kad jau numatyta elektros jungties iš Klaipėdos į Švediją linija. Švedai tikrai neturi tikslo lygiagrečiai statyti dar vieną jungtį. Todėl natūraliai kyla klausimas: kur rusai tą atominę energiją dės?“ – svarstė ministras.
Jo teigimu, Lietuvos AE statyba sudaro prielaidas jungtis prie Vakarų energetikos sistemos išsaugant rusiškos energijos tranzito elektros tinklais galimybę. Toks procesas būtų naudingas ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai. Tačiau Lietuva, ministro tikinimu, elektros importo perspektyvos iš Rytų nenumato, nes jis esą nebūtų patikimas.