Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė A.Širinskienė sveikatos apsaugos ministro sprendimu suabejojo feisbuke paskelbusi ištrauką iš „Pfizer“ gaminamos „Comirnaty“ vakcinos charakteristikų santraukos, skelbiamos Europos vaistų agentūros (EVA) puslapyje.
„18 metų ir vyresniems asmenims stiprinamąją (trečiąją) „Comirnaty“ dozę į raumenis galima leisti po antrosios dozės praėjus ne trumpiau kaip 6 mėnesiams“, – teigiama dokumente.
„Dulkys ir jo ekspertai žino daugiau nei Europos vaistų agentūra ir Europos Komisija kartu sudėjus?“ – klausė feisbuke Seimo narė, atkreipusi dėmesį į neseniai A.Dulkio priimtą sprendimą nuo 6 iki 4 mėnesių paankstinti galimybę gauti stiprinančiąją dozę.
Iš A.Širinskienės skelbiamos ištraukos matyti, kad charakteristikoje palikta galimybė atskirai nuspręsti, kam ir kada skirti trečiąją „Pfizer“ dozę.
„Sprendimą, kada ir kam leisti trečiąją „Comirnaty“ dozę, reikia priimti remiantis turimais veiksmingumo duomenimis ir atsižvelgiant į ribotus saugumo duomenis“, – rašoma santraukoje.
SAM: taip rekomendavo nepriklausomi ekspertai
15min kreipėsi į SAM ir gavo atsakymą, kad stiprinančiąją „Comirnaty“ vakcinos dozę leista paankstinti dėl Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos rekomendacijų.
Jas taryba suformulavo lapkričio 8 dienos posėdyje.
Ekspertai nusprendė siūlyti ne tik leisti stiprinamąją dozę skirti po 4 mėnesių po visos vakcinacijos, bet ir pažymėjo, kad prioritetas revakcinacijai turi būti skiriamas lėtinių ligų turintiems asmenims, pasiskiepijusiems pagal pradinius vakcinacijos prioritetus.
SAM Spaudos tarnybos vyr. specialisto Julijano Gališanskio 15min pateiktame posėdžio protokole teigiama, kad Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančiorienė ir Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Marius Strioga pristatė naujausius duomenis apie imuniteto lygį po vakcinacijos.
Pažymėta, jog jau yra duomenų, kad antikūnų (RBD) mažėjimas pastebimas jau 200–400 dienų po vakcinacijos.
„Pažymėta, jog jau yra duomenų, kad antikūnų (RBD) mažėjimas pastebimas jau 200–400 dienų po vakcinacijos, tačiau skirtingų gamintojų antikūnų titrų duomenys labai skiriasi.
Dėl to būtų sudėtinga nubrėžti tam tikrą apatinę ribą, kada imuninė apsauga dar išlieka pakankama“, – teigiama posėdžio protokole.
Jame pabrėžiama, kad Švedijos duomenys rodo, jog antikūnų titras po „Pfizer“ vakcinos krenta praėjus 7 mėnesiams po vakcinacijos.
Taip pat, anot ekspertų, yra asmenų, kuriems nebuvo nustatyta jokių imuninės sistemos sutrikimų, bet jiems po vakcinacijos antikūnai nesusidarė.
„Tokiems asmenims ypač svarbu, atlikus antikūnų testą, skirti stiprinamąją dozę jau po 28 dienų“, – pabrėžiama protokole.
Sprendimą lėmė Statistikos departamento analizė
Minėtame posėdyje dalyvavusi Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė 15min patikino, kad preparato charakteristikose skelbiama informacija yra rekomendacinio pobūdžio.
„Net ir dėl 6 mėnesių – tai turi spręsti nacionaliniai ekspertai, įvertinant situaciją konkrečioje valstybėje, vakcinų prieinamumą ir epidemiologinę situaciją“, – pabrėžė ji.
Anot imunologės, kaip EVA ir rekomenduoja, stiprinančiosios vakcinos paankstinimo klausimas buvo pateiktas ekspertų tarybai.
Ekspertams buvo pristatyti Lietuvos statistikos departamento (LSD) analitikų duomenys apie užsikrėtimų riziką praėjus tam tikram laikui po vakcinacijos.
LSD analitikų duomenys kol kas nėra niekur paskelbti, nes juos norima publikuoti tarptautiniame žurnale.
„Jie rodo, kad po 4 mėnesių užsikrėtimų pradeda daugėti – yra pjūviai pagal amžiaus grupes“, – pasakojo pašnekovė.
Į EVA rekomendacijas atsižvelgti nebūtina
Beje, A.Žvirblienė akcentavo, kad tai ne pirmas kartas, kai Lietuva nusprendžia kitaip, nei rekomenduoja EVA.
Pavyzdžiui, mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų, leidžiama maišyti vakcinas, nors agentūra nėra to rekomendavusi. Tai, anot pašnekovės, tapo būtina šalyse, atsisakiusiose „Vaxzevria“.
„Taip buvo paskiepyta Angela Merkel. Tai yra būtent nacionaliniu mastu priimtas sprendimas tiesiog atsižvelgiant į situaciją“, – pasakojo ji.
Kitas pavyzdys – sprendimas persirgusius skiepyti tik viena doze, nors EVA sprendimuose išlygų nėra – ar žmogus persirgęs, ar nėra, visa vakcinacija yra dvi dozės.
„O moksliniai tyrimai rodo, kad antra dozė visiškai nieko nebeprideda, ta viena dozė duoda ilgalaikį ir labai tvirtą, gerą atsparumą“, – teigė A.Žvirblienė.
Žmonės atakuoja klausimais
A.Žvirblienė pasakojo, kad SAM šį klausimą ekspertų tarybai teikė dėl to, kad gauna daugybę klausimų iš žmonių, pavyzdžiui, ką jiems daryti vienu ar kitu atveju.
Visi klausia, ką daryti, jei pasitikrino antikūnus, o jų nėra.
„Nors aš nesu sprendimų priėmėja, bet ir mane tiesiog atakuoja laiškais, telefono skambučiais – visi klausia, ką daryti, jei pasitikrino antikūnus, o jų nėra“, – pasakojo profesorė.
O kas, jei žmogus stiprinančiąją doze pasiskiepys per anksti – dar turėdamas pakankamai antikūnų?
Anot A.Žvirblienės, tai nėra pavojinga, bet žmogus gali patirti nepageidaujamų reakcijų, tačiau jų gali ir nebūti.
Nuo lapkričio 17 dienos visiems pilnamečiams gyventojams leista revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ arba „Janssen“ stiprinančioji dozė skiriama praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ – po šešių mėnesių.
