„Realybė tokia: sutarimo nėra, o sesijos darbotvarkę formuoja ir planuoja Seimas. Aš labai sunkiai įsivaizduoju tokią galimybę, matydama susiskaldymą ir nuomonių įvairovę (...). Ji yra didelė, konsensuso nėra, sunkiai įsivaizduoju, kad kokie nors sprendimai būtų priimti. ir bijau, kad jie dar ilgą laiką, klausimas, ar bus priimti“, – pirmadienį BNS sakė A.Širinskienė, paklausta, ar šios kadencijos Seimas galėtų išspręsti asmenvardžių rašybos klausimą.
Taip valdančiųjų „valstiečių“ atstovė komentavo Briuselio raginimą Lietuvai pateikti paaiškinimus, kokių priemonių numatoma imtis dėl kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių asmenvardžių rašymo originalo kalba.
A.Širinskienė pabrėžė, kad vieni parlamentarai siūlo vardus ir pavardes originalo kalba įrašyti į antrąjį paso puslapį, kiti siūlo apsiriboti trimis raidėmis x, q, w, tuo metu oponentai kritikuoja, kad taip vis tiek būtų pažeidžiamos dalies piliečių teisės, kadangi Lietuvos pilietybę įgyjančių ES gyventojų asmenvardžiuose yra ir kitų simbolių.
Anot jos, situacija šalyje nėra bloga, kadangi „teisines spragas“ užpildo teismai, formuojantys palankią praktiką asmenims, skundžiantiems institucijų sprendimus atsisakyti jų pavardes įrašyti originalo kalba.
Europos Komisijos (EK) Teisingumo ir vartotojų reikalų departamento generalinė direktorė Tiina Astola paragino Lietuvą informuoti, kaip sprendžiamas vardų ir pavardžių rašymo klausimas. Ji taip pat pabrėžė, kad valdžios politika nėra nuosekli, o nelietuviškų raidžių rašymą įteisinančio įstatymo projekto svarstymas Seime atidedamas. EK atstovės teigimu, piliečiai turi turėti galimybę naudotis savo teisėmis ir nesikreipdami į teismus.
Teisingumo ministerija pranešė ketinanti kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose bei svarsto keisti tai reglamentuojančius teisės aktus.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius.
Sprendimo nesitiki ir dėl R.Pakso
A.Širinskienė sako, kad šios kadencijos Seimas greičiausiai nepriims sprendimo ir dėl pašalintojo prezidento Rolando Pakso. Kuo greičiau pakeisti teisinę bazę, draudžiančią R.Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, prieš kelias savaites dar kartą paragino Europos Tarybos Ministrų komitetas.
„Iš to, ką matau, konsensusas sunkiai įmanomas, juolab kad Pakso atveju viską komplikuoja ir tai, kad yra Konstitucijos priėmimas ir reikia 94 balsų, nežinau, kaip stebuklingai surinkti tuos balsus“, – pabrėžė ji.
Europos Taryba, raginanti išspręsti R.Pakso klausimą, pabrėžia, kad tai itin svarbu artėjant 2020 metų Seimo rinkimams, ir viliasi, kad A.Širinskienės vadovaujamas Seimo komitetas projektą svarstys artimiausiu metu.
Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos 74 straipsnio pataisai, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo Seimo nariu galėtų būti renkamas ne anksčiau kaip po dešimties metų. Pagal projektą, toks asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, taip pat negalėtų eiti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su konstitucinės priesaikos davimu.
