Komiteto pirmininkė taip pat stebisi prezidento sprendimu antrą kartą teikti į Konstitucinį Teismą advokatės Giedrės Lastauskienės kandidatūrą, parlamente šią savaitę ją atmetus.
A.Širinskienė kelia versiją, kad prezidento patarėjai neperduoda šalies vadovui pokalbių parlamente turinio, nes priešingu atveju jis žinotų ir priežastis, kodėl neužteko balsų paskirti jo pasiūlytai kandidatei, ir būtų žinojęs, kokių problemų gali sukelti jo dekretas, kuriuo kartu teikiamas S.Rudėnaitės atleidimas ir paskyrimas į pareigas.
„Prezidento patarėjams dar metų pradžioje buvo pasakyta, kad toks jų sprendimas teikti vieną dekretą kelia teisinių problemų ir gali nulemti tokią situacija Seime, kokia dabar ir susiklostė“, – penktadienį feisbuke paskelbė A.Širinskienė.
„Vietoj to, kad klaidos būtų pripažintos ir taisomos, jos agresyviai dangstomos, apkaltinant visą Seimą dėl esą jo padarytų klaidų. Matydama patarėjų negarbingą gynybą, manau, kad ir prezidentas šiuo atveju gauna labai vienašališką patarėjų poziciją“, – paskelbė komiteto pirmininkė.
Seimas šią savaitę ne tik nepaskyrė S.Rudėnaitės LAT pirmininke, bet ir atleido iš einamų Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Teisininkų vertinimu, pastarasis parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.
Vietoj to, kad klaidos būtų pripažintos ir taisomos, jos agresyviai dangstomos, apkaltinant visą Seimą dėl esą jo padarytų klaidų, – rėžė A.Širinskienė.
Anksčiau skiriant kurį nors teisėją į kitas pareigas prezidentas iš pradžių pateikdavo dekretą dėl jo paskyrimo, o jį priėmus išleisdavo dekretą dėl to teisėjo atleidimo iš einamų pareigų.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda į vieną dekretą ir vienu sakiniu surašė, kad S.Rudėnaitė būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke.
Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui nutarimą dėl S.Rudėnaitės atleidimo iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų pripažinti negaliojančiu, taip pat kreipėsi į Prezidentūrą su prašymu dekretus dėl teisėjų skyrimo bei atleidimo rengti taip, „kad Seimui nekiltų abejonių dėl prezidento valios“.
Prezidentas G.Nausėda penktadienį per spaudos konferenciją į klausimą, ar nebuvo padaryta klaida atleidimą ir paskyrimą surašant į vieną dekretą, teigė, jog jo valia „šitame dekrete juodu ant balto išreikšta labai aiškiai – atleidimas skiriant į aukštesnes pareigas“.
„Jeigu sprendimo metu gimė štai toks rezultatas, kad žmogus yra atleidžiamas iš pareigų be tam tinkamo pagrindo nei Konstitucijos 115 straipsnyje, nei Teismų įstatyme, vadinasi, šitą klaidą reikia atitaisyti. Ir aš labai tikiuosi, ji netrukus bus atitaisyta, ir grįšime prie normalaus status quo, nes dabartinė situacija teisiniu požiūriu yra tiesiog nenormali“, – tvirtino jis.
Šalies vadovas per spaudos konferenciją taip pat patvirtino, kad iš naujo Seimui teiks šią savaitę atmestas kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkus.
„Teiksime“, – spaudos konferencijoje sakė jis paklaustas, ar teiks savo kandidates antrą kartą. Prezidentas tvirtino neišgirdęs iš Seimo narių argumentų, kodėl advokatė G.Lastauskienė netinka eiti Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas, o teisėja Sigita Rudėnaitė – LAT pirmininkės.
„Abi teisėjų bendruomenėje ir teisininkų bendruomenėje turi puikų vardą, puikią reputaciją, ir po sprendimo nepatvirtinti jų niekas nepasikeitė“, – sakė G.Nausėda.
Tačiau A.Širinskienė teigia, kad neformaliai Seimo nariai išsakė abejonių dėl G.Lastauskienės kandidatūros tinkamumo į KT, tik nenorėjo apie trūkumus kalbėti viešai.
„Išgirdome daug priekaištų ir dėl nepaskirtos kandidatės į KT teisėjus. Paprastai iki šiol Konstitucinis Teismas buvo laikomas kiekvieno visuomenėje žinomo ir gerbiamo teisės profesionalo karjeros viršūne ir jo darbo įvertinimu. Tai būdavo žmonės, kurių nuomonė, dar jų nepaskyrus Konstitucinio Teismo teisėjais, versdavo suklusti ir į ją būdavo įsiklausoma“, – sako TTK vadovė.
„Tikrai gerbiu visus mums pateiktus kandidatus, bet turiu pripažinti, kad juos paskyrus, Konstitucinis Teismas iš esmės būtų likęs be pripažintų konstitucinės teisės mokslininkų. Kokios Konstitucinio Teismo veiklos kokybės siekia Prezidentūra? Nejaugi yra interesas turėti silpną Konstitucinį Teismą be konstitucinės teisės žinovų?“ – kelia klausimą A.Širinskienė.
Ji teigia šioje situacijoje taip pat matanti prezidento patarėjų klaidas, apie kurias „norisi išsakyti viešai“.
„Kiek kalbėjome su patarėjais – visada buvo kalba apie tai, kad nepriimtina matyti Konstitucinį Teismą be konstitucionalistų. Privačių pokalbių metu buvo išsakytos pastabos ir apie tai, kaip Seimo nariai vertina kandidatės prisistatymą. Iš prezidento viešų pasisakymų esą, niekas neįvardijo kandidatų trūkumų, suprantu, kad tai nebuvo perduota. Dėl to tenka apie kandidatų savybes kalbėti viešai, ko tikrai iki šiol labai sąmoningai visi vengėme, norėdami su savo pastabomis būti diskretiški“, – pažymi komiteto pirmininkė.
Ji taip pat stebisi, jog „toliau nesikalbant su frakcijomis, užsispyrusiai ta pati kandidatė nominuojama antrą kartą“.
„Neslėpsiu, susidaro įspūdis, kad kažkas čia negerai, tarsi bandoma kažką prastumti... Juolab, kad Prezidentūrai tikrai žinomos visos aplinkybės ir pastabos, kodėl Seimo nariams ši kandidatūra galėjo būti netinkama. O gal patarėjai vykdo savarankišką veiklą ir jos su prezidentu nederina? Kartais toks įspūdis išties susidaro“, – tvirtina A.Širinskienė.
