Penktadienį A.Širinskienės ir J.Jaručio registruotame dokumente siūloma pakoreguoti opozicijos inicijuoto parlamentinio tyrimo dėl situacijos žemės ūkyje klausimus.
„Valstiečiai“ siūlo išbraukti iš tyrimo visus klausimus dėl 500 hektarų viršijimo, nesiūlo nustatyti, kurių asmenų valdomas žemės plotas viršija įstatyme nustatytą limitą.
Taip pat „valstiečių“ parengtame dokumente išbrauktas siūlymas nustatyti, kokios schemos yra naudojamos, siekiant apeiti 500 hektarų ribą. Seimo narių siūlyme iš tyrimo išbraukiamas klausimas dėl stambiųjų įmonių skolinimo ūkininkams, vekselių naudojimo.
A.Širinskienė ir J.Jarutis vietoj to siūlo parlamentinio tyrimo metu tirti bendrus klausimus dėl teisinės bazės nuo nepriklausomybės pradžios ir nustatinėti, kas dėl tokių įstatymų yra kaltas. Visuose klausimuose būtų tiriamas laikotarpis iki 2016 metų, taigi šio Seimo sprendimai nebūtų nagrinėjami. Taip pat „valstiečiai“ nori smarkiai sutrumpinti parlamentinį tyrimą ir jį baigtį ne lapkričio mėnesį, kaip siūlė opozicinės partijos, o liepą. Gali būti, kad tuo metu Seimo sesija net nevyks, todėl Seimas į plenarinius posėdžius nesirinks.
Kitą savaitę šie siūlymai bus nagrinėjami pačios A.Širinskienės vadovaujamame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Vėliau Seimas turės nuspręsti ar žemės ūkio komisija bus sudaryta ir kokie tyrimo klausimai jai bus pavesti.
Primename, kad tai jau antras A.Širinskienės pasiūlymas dėl šio parlamentinio tyrimo, kuris galėtų paliesti ir „valstiečių“ lyderio verslą. Prieš kelias dienas ji parengė Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuris leistų iš viso išvengti tyrimo. Jame Seimo narė siūlo leisti sprendimus priimti atsakingoms institucijoms.
A.Širinskienė: apibendrinome klausimus
A.Širinskienė 15min teigė klausimus tiesiog apibendrinusi. Ji sakė nematanti prasmės nagrinėti to, kas vyko neseniai, todėl siūlo tirti laikotarpį nuo nepriklausomybės pradžios iki 2016 metų.
– Matau, dar vieną pasiūlymą registravote dėl žemės ūkio padėties komisijos. Jūs su kolega išbraukėte daug pasiūlymų dėl 500 hektarų ribos ir t.t. Kokiu pagrindu? Kaip jūs manote, ką turėtų tirti šita komisija?
– Tuo pagrindu, kad jūs puikiai matote, jeigu matote, Teisės departamento išvadą, yra krūva pastabų. Tai tiesiog, ką mes padarėme su kolega, tai mes tuos klausimus apibendrinome. Tie klausimai dėl 500 hektarų, jie patenka į platesnes temas, kurios, kaip matėte registruotame pasiūlyme, apima metus praktiškai nuo nepriklausomybės paskelbimo iki mūsų dienų.
Mes manome, kad tą žemės ūkio politiką tikrai reikėtų peržiūrėti kur kas platesniame kontekste, ne tik 500 hektarų klausimą, bet bendrai, kaip ji yra vystoma. Na, ir komisija, jeigu Seimas pritars, manau, kad tai galės padaryti.
– Kodėl jūs apibrėžėte tokį laikotarpį iki 2016 metų? Nes įstatymas žemės įsigijimo buvo keistas ir po 2016 metų.
– Taip, tiesiog po 2016 metų buvo panaikinti saugikliai, to reikalavo Europos Sąjungos tvarka, nes kaip žinote, buvo pradėta pažeidimo procedūra. Tai šituo atveju aš tikrai nemanau, kad būtų reikšminga tyrinėti tai, kas buvo neseniai priimta.
– Jūs sakote, kad apibendrinote klausimus. Bet jūs registravote ir dar kitokį protokolinį nutarimo projektą, kad tarsi reikia sulaukti institucijų išvadų ir tyrimo nepradėti. Ir dabar registravote pasiūlymą. Kaip jūs pati manote, ar reikia tos komisijos, ar ne?
– Aš manau, mes komitete turėsite kitą savaitę diskusiją. O paskui tiesiog matydami, kur ta diskusija linksta, pasirinksime vieną ar kitą modelį. Jūs puikiai žinote, kad ne aš viena Seime sprendžiu, sprendžia 141 narys. Tai tikrai yra puiku.
Manau, kad tas apibendrinimas klausimų panaikina problemas, kurias pastebėjo ir Teisėtvarkos komitetas (pastabas išsakė ne Teisėtvarkos komitetas, o Seimo Teisės departamentas – aut. pas.), nes jis irgi pastebėjo, kad tokie išankstiniai teiginiai kaip žemės uzurpavimas komisijai, jei ji nori išsiaiškinti objektyvią tiesą, nėra savalaikiai terminai ar teiginiai. Tiesiog mes tą politiką išsitrynėme.
– Bet Teisės departamentas nepasakė, kad negalima nustatyti asmenų, kurie valdo daugiau negu 500 hektarų.
– Ar komisijos tikslas turėtų būti identifikuoti tūkstančius greičiausiai asmenų? Ar vis dėlto nustatyti tuos reguliavimo ypatumus, kurie buvo ydingi ir jeigu būtų nustatyti ydingi ypatumai, taisyti teisės aktus? Manau, kad asmenis, jeigu jie kažką pažeidė, turėtų nustatinėti prokuratūra ir, kaip žinote, prokuratūra yra pradėjusi tyrimą.
– Dėl vieno asmens...
– Jeigu kils klausimų, pradės dėl kitų asmenų, čia tikrai nėra problema. Vis dėlto Seimo darbas turėtų būti parlamentinė kontrolė. Tarp kitko, Valstybės kontrolė atlikdama šiuo metu savo auditą įstatymų leidybos procedūros, būtent į tą dalyką ir atkreipė dėmesį, kad ko Seimas stokoja, tai parlamentinės kontrolės ir žiūrėjimo, kaip priimti teisės aktai funkcionuoja.
Manau, mūsų formuluotės su kolega padės pasižiūrėti, kaip žemės ūkio politika buvo formuojama nuo nepriklausomybės pradžios, ir pasižiūrėti, ar visais atvejais tas funkcionavimas buvo skaidrus. Kaip matote, tuose klausimuose mes keliame klausimą ir dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, ir dėl trąšų rinkos, ir politikos, ir kitų dalykų.
„Valstiečių“ siūlomas parlamentinio tyrimo variantas
Pateikiame klausimus, kuriuos A.Širinskienė ir J.Jarutis siūlo nagrinėti parlamentinio tyrimo dėl žemės ūkio sektoriaus metu:
Siūloma surinkti duomenis, ištirti ir įvertinti teisės aktų, kuriais įteisintas ir reguliuotas žemės perkėlimas, parengimo ir priėmimo aplinkybes bei ištirti ir įtvirtinti, ar politikai, dalyvavę žemės perkėlimo galimybės įteisinime bei jų artimieji giminaičiai vėliau patys nepasinaudojo žemės perkėlimo galimybe. Jeigu minėtomis galimybėmis buvo pasinaudota – nustatyti, kokius žemės plotus minėtieji asmenys valdo dėl to, kad buvo priimti atitinkami įstatymai.
Ištirti ir įvertinti, kaip kito žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimas 1991-2016 metais, inter alia įvertinant šio reguliavimo pokyčių skaidrumą. Jei būtų nustatyta, kad priimtus sprendimus dėl reguliavimo pokyčių lėmė galimai neskaidrios aplinkybės, nustatyti atsakingus asmenis, kreiptis į kompetentingas institucijas ir parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.
Ištirti ir įvertinti, ar 1991-2016 metais priimti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimo sprendimai nesukūrė prielaidų atskirų rinkos dalyvių dominuojančiai padėčiai atsirasti. Jeigu paaiškėtų, kad tokios prielaidos buvo, nustatyti atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius nustatytus reguliavimo trūkumus.
Nustatyti, ar šiuo metu galiojanti institucinė sąranga, kuri turėtų užtikrinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo laikymąsi yra skaidri, tinkama ir efektyvi. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.
Ištirti ir įvertinti Europos Sąjungos fondų paramos žemės ūkio sektoriui skirstymo skaidrumą 1991-2016 metais, be kita ko įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.
Išanalizuoti Europos Sąjungos valstybių patirtį skaidrinant žemės ūkio sektorių, užtikrinant skaidrų žemės ūkio sektoriaus institucinės sąrangos funkcionavimą ir pateikti pasiūlymus, kurie gerąją Europos Sąjungos valstybių narių patirtį perkeltų į nacionalinius teisės aktus.
Ištirti ir įvertinti, kurie 1991-2016 metais priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį. Jei būtų nustatyta, kad priimtais politiniais sprendimais žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtis buvo apsunkinta, nustatyti už tai atsakingus asmenis, kartu įvertinant jų priimtus sprendimus skaidrumo aspektu. Jei būtų nustatyti reguliavimo trūkumai, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.
Ištirti ir įvertinti 1991-2016 metais įvykusius trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu. Jei būtų nustatyta, kad yra reguliavimo trūkumų, nustatyti už tai atsakingus asmenis ir parengti teisės aktus, šalinančius tuos trūkumus.
Opozicija siūlė identifikuoti asmenis, valdančius daugiau nei 500 hektarų žemės
Pirminis opozicinių partijų siūlomas parlamentinio tyrimo variantas gerokai skiriasi nuo „valstiečių“. Opozicija siūlo aiškintis, kurie fiziniai ir juridiniai asmenys Lietuvoje valdo daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Taip pat būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas šiam ribojimui įgyvendinti.
Be to, komisija analizuotų, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę. Būtų nagrinėjami trąšų įvežimo į Lietuvą klausimai.
Primename, kad opozicija tirti žemės ūkio sektorių pasiūlė po 15min tyrimų. Juose buvo atskleista, kad R.Karbauskis turi nematomą imperiją – ne tik „Agrokoncerną“ ir jo dukterinių įmonių voratinklį, bet ir artimiausių šeimos narių valdomas bendroves. Su jų pagalba buvo apeitas įstatymas: šeimos įmonės pirko žemes ir įsisavino Europos Sąjungos paramą, kurios teisės aktai neleido gauti pačiam R.Karbauskio „Agrokoncernui“.
Po 15min publikacijų apie R.Karbauskio ir jo šeimos verslą tyrimus pradėjo ne viena institucija. Šiuo metu dėl R.Karbauskio galimai laiku nedeklaruotų sandorių, tai yra daugiau nei 3 milijonų eurų dovanos savo sūnums, tyrimą vykdo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Taip pat dėl Seimo nario ir jo šeimos valdomų žemių tyrimą atlieka Generalinė prokuratūra. Ji reagavo į informaciją, jog juridiniai asmenys galimai valdo daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei leidžia teisės aktai.
