Laikinoji Seimo tyrimo komisija didžiausios valdančiosios partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio iniciatyva buvo sudaryta rugsėjo pabaigoje.
Jai suteikti įgaliojimai ištirti 2008–2016 metų laikotarpiu suinteresuotų asmenų ir interesų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką bei poveikį šalies politiniams procesams, koalicijų formavimui, teisėkūros procesui, valstybės institucijų vadovų bei tarnautojų, valstybės valdomų įmonių vadovų rinkimui, skyrimui, jų veiklai ir panašiai.
Tyrimą komisija turėtų baigti ir savo išvadas Seimui pateikti kiek daugiau nei po mėnesio – gegužės 1 dieną. Nors komisijoje dirbantys valdantieji aiškina, kad atliekamas rimtas tyrimas, opozicijos atstovas tuo abejoja.
Negavo informacijos
Klausiama, ar pavyks laiku baigti tyrimą ir parlamentui pateikti išvadas, Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė A.Širinskienė sakė, kad bus tariamasi su komisijos nariais.
„Nepasitarusi su komisija tikrai nieko nedrįsčiau prognozuoti. Juo labiau, kad man teisės aktai neleidžia to daryti be komisijos žinios“, – kalbėjo ji.
A.Širinskienė taip pat sakė, kad pagal galiojančius teisės aktus negali komentuoti ir vykdomo parlamentinio tyrimo rezultatų. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė pabrėžė, kad reikėtų įvertinti tai, kad komisija daugiau kaip du mėnesius laukė informacijos iš specialiųjų tarnybų ir jos iki šiol negavo.
„Iš tiesų, dar nesame informuoti dėl to, ar yra baigti Seimo kontrolieriaus patikrinimai. Tas irgi nepridėjo komisijai naudos, nes tikrai buvo labai ilgas dokumentų laukimo laikotarpis“, – sakė „valstiečių“ atstovė.
Tai irgi nepridėjo komisijai naudos, nes tikrai buvo labai ilgas dokumentų laukimo laikotarpis.
Specialiųjų tarnybų parlamento laikinoji tyrimo komisija prašė pateikti dokumentus, kuriais disponavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), atlikdamas tyrimą dėl verslo grupių įtakos politiniams procesams.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jų nepateikė, motyvuodami Seimo kontrolieriaus atliekamu tyrimu dėl duomenų teikimo teisėtumo.
„Apie Seimo kontrolieriaus tyrimo pabaigą mes nesame informuoti“, – aiškino A.Širinskienė.
Inicijuos įstatymų pakeitimus
Parlamentinis tyrimas buvo išplėstas įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų, pridėjus galimą neteisėto poveikio darymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
A.Širinskienės teigimu, komisija turi apibrėžtus įgaliojimus, ir pensijų fondų klausimas yra viena iš sričių, kur Seimas yra įpareigojęs pateikti išvadas.
„Tai, kad kai kurie asmenys specialiai atsisako atvykti į komisiją, su ja nebendradarbiauja, manau, kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų“, – kalbėjo ji.
Mintyje politikė turėjo į komisijos posėdį neatvykusią opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio žmoną Austėją Landsbergienę ir jį patį.
Taip pat komisijai liudyti neatvyko buvęs „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas, Seimo nariai Gintarė Skaistė, Ingrida Šimonytė ir Mykolas Majauskas.
Tai, kad kai kurie asmenys specialiai atsisako atvykti į komisiją, su ja nebendradarbiauja, manau, kelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų.
Kai kurių politikų teiginius, esą komisija pasitelkiama kovai prieš opoziciją ar neįtinkančius politikus, A.Širinskienė atrėmė sakydama, kad esama tam tikros informacijos, kad galėjo būti pažeisti teisės aktai.
„Kitas dalykas, vėlgi turime tyrimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų galimos įtakos. Vėlgi yra labai labai daug neatsakytų klausimų ir, manau, Lietuvos gyventojams rūpi išgirsti atsakymą, kas gi įvyko galbūt ir teisėtai, o galbūt ir apeinant teisės aktus, kad tiesiog įmonė su jos valdomu žemės sklypu buvo perleista už vieną eurą.
Tiesiog sklypo vertė realiai yra apie pusantro milijono“, – kalbėjo ji apie sklypo A.Landsbergienės vadovaujamos Karalienės Mortos mokyklos ir darželio statyboms įsigijimo aplinkybes.
Klausiama apie šio tyrimo naudą, A.Širinskienė aiškino, kad apie tai bus kalbama tada, kai bus formuluojamos galutinės išvados, baigiamas tyrimas. Tačiau ji neabejojo, kad bus inicijuojami įstatymų, kur matyti tam tikros spragos, pakeitimai.
Kompromituoja Seimą
Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje taip pat dirbantis liberalas Eugenijus Gentvilas priminė, kad buvo prieš jos sudarymą. „Tačiau nutariau dalyvauti, kad matyčiau iš arti, kas vyksta ir kaip A.Širinskienė darbuojasi“, – aiškino jis.
E.Gentvilo teigimu, komisija iki šiol nesiėmė Seimo suformuluotos užduoties tirti politinę korupciją.
„Kadangi negauna dokumentų iš STT, VSD ir Seimo NSGK. Čia nėra ką ir šnekėti. Matydami, kad ta komisija nieko negali tirti, prisigalvojo papildomų dalykų dėl galimo poveikio VTEK ir Konstituciniam Teismui. Čia yra kerštas Povilui Urbšiui, kuris pradėjo oponuoti „valstiečiams“ ir galų gale išstojo iš jų frakcijos, ir konservatoriams“, – įsitikinęs politikas.
Taip pat jis pridūrė, kad justi valdančiųjų noras „pasikabinėti“ prie Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio. Jis vasario pabaigoje buvo iškviestas liudyti komisijai tiriant epizodą, kai buvęs VTEK Prevencinio skyriaus vedėjas Mindaugas Siaurys buvo atleistas iš darbo.
Vasario mėnesį E.Gentvilas siūlė nutraukti komisijos veiklą, bet Seimas su tuo nesutiko. Tačiau po to, kaip sako parlamentaras, dėl įvairių priežasčių neįvyko du komisijos posėdžiai. Kitame laikinosios tyrimo komisijos posėdyje svarstyti vėjo energetikos klausimai, anot jo, tiesiogiai nesusiję su svarstomomis temomis.
„Nesitikėkite nieko iš tos komisijos. Bet girdėsite daug triukšmo apie opoziciją, konservatorius ir taip toliau“, – sakė jis.
Nesitikėkite nieko iš tos komisijos. Bet girdėsite daug triukšmo apie opoziciją, konservatorius ir taip toliau.
E.Gentvilas aiškino, kad triukšmas keliamas dėl to, kad artėja rinkimai. Esą po laikinosios tyrimo komisijos posėdžių yra galimybė pasakyti ką nors bjauraus ant opozicijos.
„Tegul politikuoja. Manau, „valstiečiai“ kompromituoja save ir parlamentines tyrimo komisijas. Tačiau baisiausia, bjauriausia, kad jie kompromituoja ir patį parlamentą“, – mano opozicijos atstovas.
E.Gentvilas nežinojo, kas bus surašyta parlamentinio tyrimo išvadose. Pasak jo, tai – klausimas A.Širinskienei. Jeigu išvados jam netiks, jis sakosi turintis teisę pateikti savarankiškas išvadas ar nuomonę.
„Žiūrėsime, iš anksto nenoriu sakyti, gal ten viską gražiai, šiltai, švelniai ir glotniai parašys, nes nelabai ten yra ką rašyti“, – tikino politikas.
Mato prasmę
Seimo laikinojoje tyrimo komisijoje dirbantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas mano, kad visos parlamentinės komisijos yra reikalingos.
„Aš visose komisijose matau prasmę, jei jos dirba tikslingai ir siekia rezultatų, aiškumo, atsakyti į tam tikrus klausimus“ , – kalbėjo jis.
D.Gaižauskas tikisi, kad specialiosios tarnybos pateiks komisijai prašytą informaciją. Jeigu ji bus gauta, komisijos darbas esą bus visiškai kitoks, be to, vyks sparčiau.
„Kadangi nėra tam tikrų duomenų, dėl to ta komisija dirba šiek tiek lėtesniu režimu. Tik tiek ir atsakysiu. Mano galva, tai šiek tiek trukdo“, – sakė jis.
Kadangi nėra tam tikrų duomenų, dėl to ta komisija dirba šiek tiek lėtesniu režimu.
D.Gaižauskas nesutinka, kad laikinoji tyrimo komisija sudaryta siekiant įgelti opozicijai. Jis aiškino, kad panašius politinių oponentų teiginius girdi dvejus metus, bet jie esą niekuo nepagrįsti.
Be galo įdomi veikla
Kitas komisijos narys „tvarkietis“ Rimas Andrikis negalėjo pasakyti, ar parlamentinį tyrimą pavyks baigti iki nustatytos datos – gegužės 1 dienos. Jeigu laiko neužteks, terminą esą galima pratęsti.
„Apskritai nematau kokių nors diskusinių klausimų. Nors kai kurie į šuns dienas tą komisiją varo, aš kitos esu nuomonės. Jeigu vieni žmonės leidžia sau ignoruoti tos komisijos veiklą, tai ką, komisija – ne policininkai.
Tai abipusės pagarbos, mandagumo, etikos ir paprasčiausiai pilietiškumo pagrindu viskas egzistuoja. Nei aš suteikiu daug reikšmės tai komisijai, nei jos veiklai per daug reikšmės, nei būsimoms išvadoms per daug reikšmės nesuteikiu“, – kalbėjo jis.
Nors kai kurie į šuns dienas tą komisiją varo, aš kitos esu nuomonės.
Klausiamas, kam tuomet apskritai prisireikė tokio tyrimo, R.Andrikis tikino, kad tai buvo Seimo sprendimas, kuris yra privalomas. Jis mano, kad visi parlamentiniai tyrimai turi prasmę.
Ši komisija esą yra nustačiusi reikšmingų aplinkybių ar bent jau susidūrusi su tomis aplinkybėmis, kurias derėtų patyrinėti. „Pavyzdžiui, kokių, negaliu komentuoti, nes čia jau pirmininkės prerogatyva. Man, kaip komisijos nariui, tos komisijos veikla – be galo įdomi“, – tvirtino „tvarkietis“.
R.Andrikis nesutiko su opozicijos kolegomis, teigiančiais, kad komisijos veikla skirta drumsti vandenį prieš rinkimus.
„Kadangi opozicijai aš priklausau taip pat, nesu tos nuomonės ir, manau, kad šitie argumentai skamba nuolatos, nes rinkimai yra nuolatos: arba greitai bus, arba greitai prabėga, arba dabar vyksta.
Tai čia 29 metai vienas ir tas pats. Galvočiau, kad plokšteles kartais reikėtų ir pakeisti. Viską nurašyti rinkimams arba panašiai – čia ne mano požiūris“, – dėstė jis.
